Tinklaraščiai yra tikriausia Web2.0 išraiška. Web2.0 yra apie galimybę bet kam kurti ir palaikyti diskusijas. Tai kaip čia dar gali kilti klausimas, ar cenzūruoti komentarus? Bet jis pastoviai kyla. Man pastoviai norisi verkti matant “diskusijas” Artūro Račo tinklaraštyje, ir jei būtų mano valia, pusė komentarų būtų paslėpti (ne cenzūruoti! žr. žemiau) iš užklydusio skaitytojo akiračio. Todėl, kad tie komentarai neprisideda prie diskusijos. Dalis jų – ne turinio, o asmeninė autoriaus kritika, kita dalis absoliučiai ne prie ko. Aš suprantu, kad Petkevičiaus mirtis gali būti dienos įvykis, bet susimildami, viskam yra savo vieta. Tiesa, tai labiau politinio tinklaraščio specifika, į kurį užeina žmonės pripratę prie delfi style diskusijų. Iškyla tokių problemų ir kituose tinklaraščiuose, pvz. šiandieninė audra stiklinėje dėl nežinau.lt komentarų moderavimo.
Nesiimu svarstyti, kas teisėta, kas ne – tą neseniai darė Liutauras (ir nerado jokio atsakymo), nesiimu svarstyti, ar teisingai pasielgė vienastoks, bet kas mane sukrėtė, tai “žinomų” blogerių pasisakymai.
Pinkcity: Tinklaraštis yra kiekvieno asmeninė erdvė, ką autorius nori, tą rašo, ką nori, tą trina.
Juozas: Ką nori žmonės tą blokuoja, ypač savo asmeniniam projekte, nereikia čia dabar visiems blogeriams skųstis :)
Freakin amazing! Šitie sakiniai man sako tik viena – šitie žmonės absoliučiai negerbia savo skaitytojų. Negerbia jų nuomonių, ir nesupranta, kas yra sveika diskusija. Tikiu, kad gal jie čia persistengė, ir to savo tinklaraščiuose tikrai nedaro, bent jau Juozo tinklaraštyje tokių problemų neturėjau niekad. Bet pasisakymai labai sukrečia.
Drąsiai pareiškiu, kad šitame tinklaraštyje niekada nebus cenzūruojami komentarai, kurie yra apie turinį. Komentarai, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, kurie pažeidžia kieno nors privatumą, yra nutaikyti į įrašo ar kitų komentarų autorius – taip. Bet sakykit ką norit apie Facebook, sakykit ką norit apie duomenį saugumo politiką, prašau. Jums komentarų forma visada atvira. O cenzūros atveju visad gausit paaiškinimą iš manęs asmeniškai (jei prie komentaro bus el. pašto adresas), tiesa, kol kas nėra tekę to imtis. Nė karto.
Tačiau aš taip pat noriu išlaikyti komentarų kokybę. O labai dažnas komentaras (tiesa, ne šiame tinklaraštyje, tpfu, tpfu) prie diskusijos neprisideda. Greičiau ją suka į šoną (nebūtinai blogų kėslų vedamas, o tiesiog nesugebėjimo diskutuoti), ar kartoja 5-ame komentare tą patį per tą patį. Jei turėčiau 1000 skaitytojų, komentarų reitingavimo sistema viską išspręstų. Tačiau kol to nėra, reikia kažkokio kito sprendimo. Kažkokio, kuris tik paslepia komentarą, bet palieka teisę jį pasižiūrėti. Kažkokio, kuris leidžia nukreipti komentarą į dead pool prirašant priežastį (kuri idealiai nurodoma tinklaraščio taisyklėse), ir, aišku, palieka skaitytojams teisę jį sugrąžinti, jei jie mano, kad jis vertas būti diskusijoje. Gal kokios darbščios php rankelės norėtų sukurti WP įskiepį? Galėčiau daugiau pabrainstorminti, kaip įsivaizduoju tokį sprendimą.
O labiausiai aš norėčiau, kad visi žmonės sugebėtų diskutuoti į temą, ir perskaityti prieš tai buvusius komentarus. Nes dabar didžiausia problema ne cenzūroje, bet komentarų kokybėje..

“nesupranta, kas yra sveika diskusija”
Am.. Vienas pastebėjimas – kai sveika diskusija išauga į nesveiką, su įžeidinėjimais ir epitetų dalinimais – blokuoju. Sorry, aš tokia. Kol argumentai ir pykiai liečia mano rašinius, ok. Bet jei paliečia mane, mano artimus, gyvenimo būdą – block.
Dina, aš sakau absoliučiai tą patį. Tačiau čia žmonės išsireiškė kiek kitaip – jie pasakė, kad blokuos viską, kas jiems nepatinka. Net jei tai nukreipta į turinį.
Aš esu į juodąjį komentatorių sąrašą keletą IP įtraukęs (tokių, kur 90proc žodžių buvo keiksmažodžiai :D ).
O šiaip tai niekada normalių komentarų nenaikinu ir nekoreguoju, ką nori žmonės, tą tegu rašo.
Matai, gali užsiimti atrašinėjimu kiekvienam asmeniškai su pasiaiškinimais, bet visų pirma tai nežinau.lt atveju pats matei iki ko tai nuvedė — laiškai buvo elementariausiai paviešinti. O ir šiaip drįsčiau abejot, kad per dieną sulauki tiek komentarų kiek vienastoks, tad lengva dabar sakyt…
Šiaip manau, kad tiek Juozas, tiek PinkCity pritartų tavo deklaracijai, ten buvo konkrečiai situacijai išsakyta nuomonė, kuri atsirado taip pat ne be pagrindo, bet į detales nesileisiu, nes šio įrašo komentarai taps tik dar viena karo zona.
Beje, tavo rašiniai man kuo toliau tuo labiau patinka. Liuks!
Na bet jei komentaras yra autoriaus kritika, taigi ne į temą apie pranešimą, juk negalima jo iškelti kažkur kitur kur jis derėtų ar sukurti naujo “topic’o” kaip forumuose…
Žodžio laisvę reikia gerbti, bet jei komentatorius negerbia savęs ir mėtosi necenzūriniais žodeliais, kodėlgi “nepasirūpinti” jo orumu ;)
Priedui apie pluginus – reiktu dar tokio kuris reglamentuotu minimalų ženklų skaičių pranešime…
Aišku aš nieko neblokuoju. Buvo pora atvejų, kai norėjosi taip pasielgti, bet kažkaip nepakilo ranka :) Dažniausiai tokie patys anksčiau ar vėliau aprimsta.
Mūsų žodžiai gal labiau buvo ištraukti iš konteksto. Nes bent mano komentaras suko į tai, kad blogas yra asmeninis ir ėjimas skųstis visiems kitiems blogeriams lyg prašant užuovėjos yra neteisingas.
Bet taip, kaltas – per tiesmukai parašiau. Gal tiesiog tingėjau veltis.
vat ir suku galva ka cia pakomentuot kad kiltu noras isrint mano commenta :)
ir manau kad rasciau ka nors, rasciau ;)
Būtent, Karoli ir Juozai, ištraukta iš konteksto.
Nesakiau, kad blokuosiu “…viską, kas nepatinka. Net jei tai nukreipta į turinį.”
Nenoriu, kad čia vėl užsipliekstų beprasmiška diskusija, kaip blogeriai.lt, kas kaip kieno žodžius suprato, bet savo skaitytojus aš gerbiu, stengiuosi į argumentuotą kritiką atsakyti, kartais net atskiru įrašu.
Džiugu, kad apie tai kalbi, nes tema aktuali ir emociškai įtraukianti.
Pinkcity, sutinku, to nesakei. Tačiau tu sakei, kad blogas yra asmeninė erdvė, kurioje autorius elgiasi kaip nori. Tai visiškai nereiškia, kad tu taip darysi, tačiau reiškia, kad kaip ir turi tam teisę (ne teisiniu požiūriu, bet moraliu). Va šitoj vietoj aš su Tavimi nesutinku.
@pukis – jei labai nori, galiu pašalinti už rašymą ne pagal lietuvių kalbos taisykles ;)
@Inferno – o kodėl negalima iškelti? Niekas nesako, kad tam reikia kelti į naują temą, užtenka tiesiog į užkampį, kad niekam netrukdytų.
Smagu, kad taip greit susišnekėjom. Iš tiesų dabar mano požiūrį išdėstei teisingai.
Kiek dramatizmo. Sakyk, tu spamą filtruoji? O kas yra spamas?
O blogas žinutes slepi? O kai jų – pusantro tūkstančio?
O jeigu aš turiu romantišką blogą, vedamą savo draugams (ir draugėms) ir aptarinėju mielus gyvenimo įvykius, o staiga kažkas įlenda su savo pozicija ir nori diskusijos – aš irgi nekorektiškai pasielgsiu, jei jį išvarysiu?
O jeigu aš turiu komercinio produkto blogą, kuriame aprašau produkto naujienas, o staiga kažkas įlenda į komentarus su kritika ne į temą, jo irgi nereikia išvaryti? (Numanoma, kad kritika nesusijusi su naujiena)
O jeigu aš esu valstybės prezidentas (ministras) ir vedu darbo blogą, kuriame aprašau darbo naujienas, o staiga į komentarus įlenda penki studentai su verksmais „MEH PAYZ NOT 4 STUDY“, juos irgi ten palikti?
O jeigu aš turiu vaikams skirtą blogą, į kurį kažkas įlenda (net konstruktyviai!) su keiksmažodžiais – man jį reikia tik nuslėpti? Kad būtų užrašas „click to see“?
Mano nuomone, tu esi pernelyg kategoriškai, reikšdamas, kad „cenzūruoti yra blogai“. Visgi yra skirtingų situacijų. Malonu, kad priemei tokį sprendimą savo bloge, bet kad visas pasaulis turi taip elgtis? Nemanau.
Deni, visais tavo išvardintais atvejais labai gerai tinka “komentarai ne apie įrašą” etiketė. Aišku, įmanoma sugalvoti situacijų, kai tai yra slidu (užtenka į bet kurį politinėm temom rašantį blogą įlįsti, ten visi ekspertai, ir visi vėjus šneka), bet, taip, aš sakau, “cenzūruoti yra blogai”, ir manau, kad visas pasaulis taip turėtų elgtis :) Blogeriai, rašantys ne asmeninėm temom turėtų pamiršti pasakymą “mano asmeninė erdvė, ką noriu, tą blokuoju”, arba suprasti, kad tada jų, kaip informacijos skleidėjų, rolė yra nulinė (vat, pvz., galėjau tave juk prie FB įrašo blokuoti – tu, šnekėjai ne “griežtai į temą”, o greičiau šalimais + aš su tavim nesutinku, manai, tai būtų teisinga kokiom nors aplinkybėm? Jei taip, aš vėl su tavim nesutinku :]). Visokių pasakymų matymas ugdo žmones, imho, priverčia susimąstyti. Ne veltui žodžio laisvė yra viena iš pagrindinių.
In a perfect case, blokuojami būtų tik komentarai, kurie neatitinka įstatymų, būtų būdas padėti “ne į temą” komentarus į šalį (think: bibliotekoj knygą nukišti į kampą, arba tiesiog /. variantas), o visi komentuotojai būtų smart enough. Dabar belieka suktis iš padėties, bet net ir čia gali prisiminti savo mėgstamą B.Franklin citatą apie saugumą ir laisvę ;)
P.S. Spam’ą blokuoju su paprašymu paskaičiuoti. Daugiau nėra tekę ištrinti nieko.
Spam bloko tavo neapeina tik automatizuoti įrenginiai. Parašyti skriptą būtent tavo puslapiui – dešimties minučių darbas. Ką tada darytumei?
Bet tai ne esmė. Tiesiog tu taikai savo situacijas dvi koncepcijas, nieko bendro su tavim neturinčias: žodžio laisvę, bei cenzūrą. Abu susiję su valstybės valdžia.
Žodžio laisvė reiškia, kad valstybėje oficialiai yra leidžiama kalbėti tą ar aną. Cenzūra yra valstybės vykdomas veiksmas žodžio laisvei apriboti.
Asmeninėse erdvėse šios koncepcijos negalioja. Tau atėjus ant mano žemės ir pradėjus kalbėti apie žolės prižiurimo technikas, aš galiu pasakyti „pšol von“ (na, „prašau išeiti“) ir būsiu teisus.
Todėl ir bloguose – kiekvienas cenzūruoja tiek, kiek nori, o skaito jį tie, kas nori. Ir jei aš galiu nuspręsti neskaityti kažko, kas blokuoja opozicijos komentarus, taip pat aš galiu nuspręsti neskaityti kažko, kieno komentarų diskusijos – šiukšlynas.
Moralinės gi sudedamosios čia – nelabai daug, tad nereikia visgi taip dramatizuoti. ,)
Em, o kas sakė, kad blogas = asmeninė erdvė? :) Tai net teisiškai neaišku, siūlau paskaityt Liutauro įrašiuką apie tai. Paprastai sakant, šiuo atveju aš ne ant tavo žolės komentuoju, o vidury miesto, ir tu manęs užčiaupti neturi teisės. Tas ypač galiotų viešų asmenų blogams (ala prezidentams). Ir iš to, ar tai asmeninė erdvė, ar vieša, kyla ir daug kitų išvadų, ne tik komentarų. Pvz., aš galiu šnekėti absoliučius vėjus, netgi įžeidinėti ką nors, jei tai darau privačiai. Mano, kaip informacijos skleidėjo, patikimumas irgi gerokai krenta (čia jau kartojuos). Ir galima dar N dalykų prigalvoti.
Laisves užtikrinti turi ne valdžia, laisves turim užtikrinti mes patys. Cenzūruoti galiu ir aš, jei laikau savo blogą vieša erdve, kaip gali ir laikraščiai (see Corporate censorship in WP). Galbūt kai kuriais atvejais aš nebūsiu pripažintas kaltu prieš įstatymus, bet vat būtent tos moralinės sudedamosios matau čia visai nemažai ;)
1. Demagogijos apie blogo „viešumą“ palik iki akimirkos, kai galėsi man parodyti įstatymą, kuriame svetainės yra prilyginamos žiniasklaidai. Iki to laiko – demagogija.
2. O prezidento blogo komentaruose aš norėčiau skaityti konstruktyvius žodžius, o ne stumti liftą pro penkiasdešimt užrašų „Parodyti nuslėptą komentarą“. Kaip ir tavo, beje, bloge.
3. Kaip tu žodį „corporate“ taikai sau, kaip fiziniam asmeniui, yra „beyond my comprehension“.
1. Na va, štai ir susidūrėm. Tu – įstatymai, aš – mano moralinis supratimas.
2. Todėl geriausias sprendimas turbūt ir yra croud-sourced.
3. Netaikau sau. Taikau “ne valdžios organams”, nes tu iš pradžių teigei, kad cenzūra – tik valdžios prerogatyva.
1. Kai pradedi vertinti viešą erdvę moraliniu supratimu, teiginys „neturi teisės užčiaupti mane viešoje erdvėje“ tampa labai silpnas. Kažkas tavo žemėje pradės sakyti, kad „aš čia galėjau užeiti, tad čia vieša“ arba „čia matyti iš gatvės, tad čia vieša“ ir neturėsi, ko jam atsakyti. Įstatymai skirti išspresti nesutarimams tarp žmonių ir kartais tenka pripažinti, kad esi neteisus.
2. Koks skirtumas? Juk sakai, kad visvien komentarų netrinti, tai jie tebus nuslėpti. Reiškia juos galima bus pamatyti. Tam reikia kažkokio valdymo įrenginio. Tas įrenginys užima vietos, tiesa?
3. Cituoju tave: „Cenzūruoti galiu ir aš, jei laikau savo blogą vieša erdve, kaip gali ir laikraščiai (see Corporate censorship in WP).“
Perfrazuoju: „Galiu ir aš, kaip ir laikraščiai (see Corporate censorship)“. Ko nesuprantu?
1. Silpnas teisiniu požiūriu, bet ne moraliniu :) Be to, pasikartosiu, paskaityk Liutaurą, ten yra nemažai argumentų į abi puses. Rimtų argumentų, pagrįstų realiais atvejais. Ir, pasikartosiu dar kartą – jei tai būtų tokia pat privati erdvė, kaip tavo žemė, tai delfi komentatorių nebūtų galima bausti už įžeidimus. (Jei manai, kad delfi = žiniasklaida = kitos taisyklės, insert my blog here). Apibendrinant – žvelgiant iš dabartinių įstatymų, jo, yra tik moralinis pagrindas, kuris silpnas. Klausimas, ar reiktų žiūrėti į (galbūt šituo atveju) atsiliekančius įstatymus.
2. Taip, komentarus bus galima pamatyti. Čia ir esmė, knygų deginti negalima, bet nukišti į kampą – taip. O klausimo apie užimamą vietą turbūt nekertu :>
3. Mano rašymo klaida. Turėtum interpretuoti kaip: “mano veiksmai gali būti pripažinti cenzūra, jei mano blogas = asmeninė erdvė” ir kitas sakinys “ne tik valdžia gali cenzūruoti (koks buvo tavo pradinis teiginys, kad žodžio laisvė ir cenzūra yra tik su valdžia susiję dalykai) – laikraščiai irgi gali”.
2. Velniava! Ekrane koks nors brudas, kurį nuspausti turi, kad komentaras atsirastų, bus? O kai tokių komentarų 50 – brudų irgi 50? Tai pro juos scrollinti reikės, kad pamatytum kitą normalų komentarą?
Tu jau šneki apie usability problemas, ne apie principus. Šiuo atveju aš jaučiuosi daugiau nusikalstantis, kai trinu komentarus, negu priversdamas skaitytojus scrollinti. O be to, galima nukišti į kampą ir taip, kad nereiktų scrollinti (Digg). Bet anyway, čia usability, o ne cenzūra vs ne-cenzūra.
Beje, IntenseDebate neleidžia redaguoti komentarų, tik trinti. ,)
(Svetimų. Net būnant blogo savininku. Savus galima redaguoti ir trinti. Logiška, juk ID vartotojas dalyvauja daugiau, nei viename forume.)