[nuo ko čia pradėti...]
Sveiki.
Tikiuosi, kad mane dar vis kas nors skaito, nors, manau, beveik 2 mėnesių pertrauka tokio lygio tinklaraščiui 4 kartus iš 5 turėtų reikšti mirtį. Bet, bent jau sprendžiant iš to, kad RSS prenumenratorių skaičius stabilus, atrodo, tinklaraštis dar turi galimybių būti skaitomas.
Kodėl čia buvo taip tuščia? Na, galėčiau teisintis kaip Karolis, kad dariau eksperimentą, galėčiau dar ką sugalvoti – bet jei rimtai, tai niekaip nesuradau pakankamai jėgų ir noro parašyti ką nors doro. Ne, tai nebuvo blogodepresija, kai neturi ką rašyti – telefonas pilnas užrašų apie potencialias temas, vien šiandien benaršydamas mačiau bent tris dalykus, kuriuos reiktų paminėti. Problema visgi buvo tai, kad tenka mokytis. Čia Jums ne biure sėdėti! :D
Ir žinot, kas blogiausia? Po naujų metų prasidės kursas, per kurį (kaip mus gąsdina) “net ir 80 darbo valandų per savaitę nėra daug”, tad bijau, kad rašyti vėl bus sunku. Ir taip du mėnesius.. O gal kaip tik, šis tinklaraštis taps mano paguodos vieta… :)
Bet kokiu atveju – Su šventėmis vis dar esantys skaitytojai ir užklydėliai! Tikiuosi bent jų proga padovanoti ne vieną ir ne du įrašus.. Kad būtų ką skaityti ir šventėms pasibaigus…
Aurimas
Sveikas sugrįžęs! (Na, +/-)
Gerai nors tiek, kad dar turi apie ką rašyti – laiko tam atsiras. Kada nors. Nepersitempk. ;)
Parašinėk, parašinėk dar ką nors. :) Gaila bus, jei užges dar vienas tinklaraštis.
[...] ilgos pertraukos grįžęs Aurimas, kaip tik spėjo dar jo nepamiršusius pasveikinti su svarbiausia žiemos [...]