Pietavom kaip dažniausiai – apsipirkę Maximoj, ir po to atsisėdę ant laiptų kažkokios mokyklos kieme. Tik šiandien mūsų maistas buvo gan ypatingas:
- Aš nusipirkau kriaušių. Kriaušės būtų kaip kriaušės, tik ant vienos jų pasitaikė gamintojo lipdukas. Pasirodo, jos užaugintos Naujojoje Zealandijoje. Ką aš galiu pasakyt.. trys klausimai: kokia kainos dalis yra už pervežimą? kiek ten visokių chemikalų, nes atrodo kaip ir šviežios? kodėl yra noras tempti tokius vaisius iš labiausiai nutolusios pasaulio vietos? Nesuvokiama
- Dar nusipirkau bulvyčių. TIkėjausi, kad jos ne tokios, kaip McDonalds – negendančios mėnesiais :D Dabar manau, kad jo, turbūt šitos sugestų greičiau, bet jų skonis – beviltiškas. Ta prasme, negi taip sunku yra druskos uždėti?
- Galiausiai, mano kolegė nusipirko Tymbark Raudonųjų Floridos greipfrutų nektaro. Čia žodžių kaip ir pritrūkome – ant etiketės esantis užrašas “su vaisių gabaliukais” – užtušuotas markeriu, o pačių vaisių gabaliukų – irgi nė kvapo. O ir žymusis Tymbark užrašas po kamšteliu – lenkiškas.
Vėl pradėsiu vaikščioti į Rimi, o ne Maxima =7
P.S. norėjau įkelti foto, bet kad moblogas labai nenorėjo jos priimti. Teks pasitenkinti vaizduote..
Gal tas kriaušes kaip ir bananus veža kol dar nebūna pilnai sunokusios, gal laiko tinkamoj temperatūroj ir pan :) Iš išorės gal kažkiek ir yra tų chemikalų, bet į vidų gi nepridės :)
o tas navarotas su markeriu tai prajuokino :D
Maximoje visada prekės “keistos”, dėl bulvyčių tai kitas reikalas. Pats be druskos gyventi negaliu, bet Maxima druskos uždėti taip pat negali, nes yra daug žmonių kurie rūpinasi savo sveikata ir druskos nei gramo nevartoja. Nors iš kitos pusės, ar pirktų bulvytes iš maximos žmogus, kuris rūpinasi savo sveikata(?).. :)