Autorius: Samuel Huyet-Blau
Prieš keletą dienų apturėjom pirmąjį taifūną Hong Konge per mano buvimo laiką – Hagupit. Mūsų nelaimei, jis nusprendė palikti HK kiek nuošalyje, ir nors signalas #8 (bėkit, slėpkitės!) buvo paskelbtas, ir todėl buvo atšauktos visos paskaitos, skraidančių kačių (ar tuo labiau karvių..), deja nepamatėme. Be to, visas smagumas vyko naktį, tad gyvai nieko nemačiau :/
Bet kai teko kitą rytą eiti į paskaitas likau gan nustebęs – pilna išlaužytų medžių… Visgi, kažkas buvo. Tai dabar nekantriai laukiu kito taifūno – šito jau nepražiopsosiu!
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
tai jau skaičiuojam dienas iki tavo paskutinio blogposto :D
ačiū dievui, išgyvenai. Dar paguosk, kad kinietiško pieno nepirkai per tą laiką:)
Nesitikejau, kad jusu kondicionierius taip garsiai veikia nakti… Ar vel prie kompo sedejai ausines uzsidejes? :))
Va va, stichija tau už jūrų marių. Nepražūk. O tada dar ir papasakok kaip atrodo tas reiškinys realiai :)
Pienas stovi šaldytuve, bet jis iš vietinės pieninės (Kowloon Diary), tai neturėčiau artimiausiu metu dirbti :)
Taifūnas = uraganas, tad atrodo maždaug taip, kaip vėjai pas mus gruodžio mėnesį, tik gal kiek stipresni. Kadangi nemačiau live, tai negaliu nupasakoti..
Kondicionierius + ausinės tikrai stiprus derinys, bet nemanau, kad tai įvyko dėl to :D
O paskutinis post’as bus nebent tuo atveju, jei internetas nutrūktų :P Aš pats būsiu prisirišęs :D
Keista, kad nesigirdejo :)