Esu pripratęs prie SPAM. Esu pripratęs ir prie įvairiausių pasiūlymų, žaidimų, ir dar tik ko, kas išvilioja iš tavęs tavo pašto adresą, kartu priversdamas uždėti varnelę “yes, please spam me as much as you can”.
Bet tokio varianto dar nemačiau:
- Kažkada, beieškodamas bilietų užklystu į Flylal svetainę. O ten – akcija atrakcija: šaudyk katinus, laimėk kelionę į Madridą! Na, man bilieto į Madridą, kaip tik tada ir reikėjo, tad nusprendžiau pabandyti laimę… Kabliuką prarijau, tsakant.
- Pasižaidžiau, pavydžiai pažiūrėjau į highscore’us, ir nusprendžiau – užteks. Spaudžiu užsiregistruoti…. Ir opa – jei noriu užsiregistruoti, turiu parašyti 3 savo draugų pašto adresus! Na, aš nesu kvailas, ir gerbiu savo draugus, ir jų į tokią aferą nė už ką nevelčiau. Nu to betrūko – duoti savo draugų adresus, kad juos negyvai užspamintų…. Minus 5 balai Flylal. (o su jais skristi visai nieko…).
- Kadangi esu normalus, ~20 metų, internete nepaklystantis jaunuolis, aš pats turiu daugiau nei 3 pašto adresus. Supyliau visus, ir beliko laukti kas bus….
- Ir štai, atėjo ta diena. Iš pradžių į vieną dėžutę, po to į antrą…, po to į trečią.. Atėjo REKLAMA! Valio valio valio, aš pastebėtas… Žinot, mielieji Flylal – jūs jau pažeidėt įstatymą. Išsipildė mano prognozė, kad tai bus afera. Na, bet oh well, Lietuvoj visiems dzin privatumas, visiems dzin spam, čia tik aš “nesveikas”. Tad ramiai suspaudžiau unsubscribe, ir ištryniau laiškus.
- Šiandien buvau ir vėl pamalonintas Flylal dėmesio. Į dvi iš keturių dėžučių gavau pasiūlymus skristi į Ameriką. Pažeidimas įstatymo #2 – aš atsisakiau jūsų laiškų! Kas dar blogiau… pažeidimas #3 – nėra jokios unsubscribe nuorodos.
Sutapimas, ar ne, bet gruodį namo iš Londono skrisiu su AirBaltic. Kol kas iš jų nesu nė vieno laiškučio gavęs. Ir, jei kada sugalvočiau, kad noriu panaudoti savo patirtį, įgautą vasarą… na, potencialių įmonių ratas mažėja.
Gal kas į Ameriką? Juk tai “tik” man atsiųstas pasiūlymas! (o kam dar naudoti tokią susisiekimo priemonę?)
Ir nenustebčiau, jei čia geras pavyzdys, kaip Flylal patikėjo VŽ skleidžiama žinia, kuri, kiek man teko konsultuotis, yra neteisinga…
VŽ skleidžiamos žinios nuoroda sulūžusi.
Tu galėtum būti blogo “quality control” :) Dėkui, pataisyta.
“Lietuvoj visiems dzin privatumas, visiems dzin spam”. Klysti.
Jurki, čia buvo nemažai ironijos, bet iš kitos pusės – tokie kaip Flylal atvejai nėra reti, tad bent jau rinkodaros skyriuose supratimo lygis dar vis per žemas.
o gal ne per žemas, o toks, “savas”: “mums px įstatymai, kas gi skųsis?” ?
Rokai, šiuo atveju “savas” = “per žemas”. Kaip bepavadinsi, esmė ta pati.
Aurimai,
taip taip, parašiau, paleidau į virtualybę ir tą pat akimirką susimasčiau – ogi “savas” tą ir reiškia, kad dar esame savo smėlio dėžėje, nepasiekėme smėlio paplūdimių lygio…
VŽ teikta publikacija neklaidina vartotojų. Joje kalbama, kad anksčiau klausdavo, ar norite gauti informaciją, turėjote uždėti varnelę, jog norite.
O dabar nebent iš karto atsisakysite, jei neatsisakysite – siųs. Tiesa, nieks neklaus, ar norite atsisakyti, šitą turėsite susiprasti patys :) ANksčiau klausdavo.
Be to, flylal dar negalėjo elgtis pagal pataisas, mat jos įsigalios nuo kitų metų.
Gero vakaro
Asmens duomenu apsaugos istatymo aktuali redakcija:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/.....#038;p_tr2=
Agne, paziurek 14 straipsnio 2 dali :)
Agne,
Kas dėl VŽ straipsnio, tai mes jau nemažai pasiginčijom marketer.lt, ir nelabai matau tikslo perkelti viską čia :)
Įstatyme vis dar yra sakoma “jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo teikiant kiekvieną pasiūlymą”, kas, mano supratimu, yra būtent ta varnelė. Nes kaip kitaip tu sužinosi, ar klientas neprieštaravo? Bet palikim tai šone.
Flylal neturėjo jokios teisės siųsti savo reklamas kitiems 3 mail’ams, net ir prie naujo įstatymo (nes jie niekada nesinaudojo jokiomis jų paslaugomis, o buvo tiesiog suvesti draugo, taigi jie ne klientai), ir po to jie siuntė reklamas, net man atsisakius jos.
Dar kartą perskaičiau VŽ straipsnį, ir dar kartą sakau, kad jis klaidinantis :) Sakykim, kad dėl varnelės, Agne, Jūs teisi. VŽ straipsnis sako ką kita (ir, beje, būtent tą patį, ką padarė Flylal):
Jūs sakot, kad jie turi teisę naudoti mano draugų e-mail’us, nors patys draugai niekada jų nedavė. Kitaip sakant, aš dabar Jums galiu siųsti reklamą, nes bloge matau Jūsų adresą. Ir čia Jūs ir klaidinate. Nes geriausiu atveju įstatymas leidžia tai daryti su klientais. O mano draugai (arba Jūs mano blogo atveju) nebuvo klientai.
Nežinau, ką šneka Jūsų teisininkai, bet esu įsitikinęs, kad teisme, kad ir ne Lietuvos, aš laimėčiau.
Aurimai,
paskaitykite visą straipsnį spaudoje. Ten teigiama:
1. Jei nesi klientas, reklamos negausi.
2. Jei atsisakei, reklamos negausi.
Tą patį sakote ir jūs. Tad kokiu tikslu sakote, jog mes “klaidiname”?
O kodėl aš diskutuoju čia? Paprasta – nes jūsų tapatybė nėra aiški ir negaliu susiekti tiesiogiai (kitaip nei mano). Kadangi teigiate mano požiūriu nesutinkančias mintis (jas pildote blogo įraše, o žodžio galia, žinia, milžiniška) aš visada turiu teisę į jas atsakyti :)
Iki
Ė. Linksmai jūs čia :)))
Aurimai, tu šiek tiek imi viską iš konteksto. Dėl citatos iš įstatymo, imi tik vieną sakinį, iš straipsnio irgi tik vieną sakinį.
Įstatymą aš linkęs interpretuoti kiek kitaip nei tu. Visų pirma, tai tas išankstinis atsisakymas nereiškia varnelės. Aš nežinau, kaip tai bus realizuota, bet reikės atsargiai dalinti savo kontaktus ir tiek. Tas pasakymas, kad klientui bus suteiktas šansas atsisakyti reklamos, reiškia, kad bus kažkur tokia galimybė. Skambinant telefonu, klientas galės iš kart pasakyti, kad nenori reklamos (jei susipras, kad jos nenori). Jo niekas nebeklaus. Laiškuose irgi tas pats. Ir t.t.
O dėl sakinio iš straipsnio, jis juk nėra neteisingas. Čia galima imti du pavyzdžius:
1) įmonė nuvogia daug kontaktų ir jiems pradeda reklaminti – čia ryškus pažeidimas.
2) aš surenku atsitiktinį numerį ir jam bandau reklamuoti ką nors – aš nebepažeidžiu įstatymo, nes neturiu klausti leidimo. (aš tikiuosi, kad bent kiek į tą pusę interpretuoju tą staipsnį :)
Ir skaitant straipsnį iš konteksto galima tai suprasti.
Agne,
Dėl to pačio sakinio straipsnyje. Jis paimtas iš konteksto skamba tikrai dviprasmiškai ir tai, kad jis toks yra straipsnyje, neprideda pliuso. Dėl to ir kyla tokios beprasmės diskusijos.
Perskaičius tik tą ištrauką tikrai glaima pagalvoti, kad net ir jei tuos jūsų kontaktinius duomenis pavogs ir kur nors, įmonė nebus atskaiti, nes neprivalo aiškintis.
Agne, aš labai džiaugiuosi, kad Jūs diskutuojat. Dabar kokiam žmogui, besidominčiam šituo dalyku, užklydusiam čia, situacija bus aiškesnė. Žodžiu, tik pagarba už diskutavimą, ir jokiais būdais nenorėčiau, kad tai persikeltų į asmeninę korespondenciją.
O aš toliau manau, kad savo žodžio galią naudoju teisingai :) Tą geriausia parodo Jūsų straipsnio pradžia, tie paryškinti sakiniai, kuriuos perskaitęs, aš kaip ir turėčiau suprasti visą straipsnio esmę (ir net galėčiau toliau neskaityti):
Bet kuris moksleivis, gavęs tokį gabaliuką teksto suvokimo užduotyje, jums pasakys: taip, čia teigiama, kad nuo šiol galima spaminti, net jei e-mail’ą radai ant sienos užrašytą.
Taip, pačiame straipsnyje, įsiskaičius, galima suprasti, kas yra iš principo sakoma, bet tik įsiskaičius. Suprantu, kad žurnalistui norisi paduoti skanų kabliuką, bet skaitytojas yra suklaidinamas. (Pavyzdys – marketer.lt su savo išvadomis apie el. pašto duomenų bazių pirkimą, ir, kaip aš manau, flylal).
Vykintai, matai, mano supratimu, jei kas nors nori žinoti, ar aš neprieštarauju, tai turi to ir paklausti. Nes kitu atveju aš visad galėsiu sakyti, kad aš prieštaravau :) Tad varnelė vis tiek lieka reikalinga (nors galbūt dėdės teisininkai ir gali pasakyti, kad teisėje logika kitokia).
O šiaip, aš labai norėčiau, kad šita diskusija būtų beprasmė, kad visos Lietuvos kompanijos turėtų pakankamai garbės elgtis su mano e-mail’ais padoriai. Deja, dabar reikia diskutuoti ir dėl įstatymo, ir dėl jo pristatymo spaudoje, ir dėl to, kad visiems p* ant mano duomenų.
Aurimai: jeigu klaustu, tai vadinasi prasytu leidimo (kaip anksciau), o ne noretu suzinoti ar nepriestarauji. Manau esminis skirtumas to kas buvo su tuo kas bus yra stai koks: pries pataisas standartine (default) situacija – “klientas nesutinka gauti spam, nebent pasake priesingai”, todel reikejo prasyti leidimo; dabar standartine (default) situacija bus “klientas sutinka gauti reikalma, nebent aktyviai isreiske priestaravima”, todel jokiu prasymu ir varneliu nebereikia. Nesakau, kad tai yra gerai – man tiesa sakant tai nelabai svarbu, anksciau visur buvo punktas “sutinku gauti reklama”, dabar to punkto nebus, bet vis tiek noredamas gauti koki nors blizguti (nuolaida, what have you) turesi priimti reklama, todel niekas nepasikeite – bet tai vis tiek yra labai svarbus skirtumas: anksciau iniciatyva turejo rodyti jie, kad gautu leidima, dabar iniciatyva turesi rodyti tu, kad isreikstum priestaravima.
Lieka kitas klausimas: jeigu as kokiai nors firmai perduodu draugo email’a, ar jie turi teise siusti tam draugui reklama? Tuo labiau, jeigu jis dar nera tos firmos klientas.
[...] esu užverčiamas menkaverčiais pasiūlymais iš Flylal, ir bekoliodamas juos dėl trivialių įstatymo pažeidimų, spėju, kad gal čia gali būti VŽ [...]
[...] kad žmonėms nėrūpi, jie nesupranta, kokios yra to pasekmės. Rašiau apie Sodrą ir bankus, Flylal bajerius – ir, atrodo, visiems dzin, kad tai vyksta. Nu žmonės, atsibuskit! Dabar informacijos amžius, ir [...]