Nesekusiems istorijos trumpai:
- Lietuvos Respublikos Seimas patvirtina Asmens Duomenų Apsaugos Įstatymo pataisas, kurios nuo šios nereikalauja prašyti kliento leidimo prieš jį užverčiant reklama.
- Verslo Žinios išleidžia straipsnį “Tiesioginei rinkodarai kitąmet atrišamos rankos”, kurį kai kurie žmonės (pvz. aš) apkaltina neteisingos informacijos skleidimu.
- Marketer.lt dėl to pradeda prognozuoti baisius dalykus – lengvai parduodamus el. pašto adresus, daugiau brukalų mūsų el. pašto dėžutėse
- Aš esu užverčiamas menkaverčiais pasiūlymais iš Flylal, ir bekoliodamas juos dėl trivialių įstatymo pažeidimų, spėju, kad gal čia gali būti VŽ įtaka
Visą tą laiką vyksta diskusija tarp manęs, kitų internautų ir Agnės, VŽ žurnalistės apie tai, ką sako įstatymo pataisos, ir apie tai, ar VŽ klaidino žmones. Matydamas, kad diskusija pradeda skęsti savyje, ir naiviai tikėdamasis, kad gal kas nors kada atseks diskusijos giją iki čia, noriu apibendrinti viską “once and forever.”
Kas pasikeitė įstatyme?
Pasikeitė daug kas, bet pagrindinis dalykas, yra tas, kad anksčiau įmonės turėjo gauti vartotojo leidimą, prieš siųsdamos jam reklamą. Nuo šiol, ne įmonės turi imtis iniciatyvos, bet tą turi daryti vartotojas. Vartotojui, tiesa, tokia teisė būtinai turi būti suteikta.
Kaip tai atrodo realiam pasaulyje? Anksčiau registracijos formoje turėjo būti varnelė “Aš sutinku, kad man bus siunčiama reklama”. Nuo šiol registracijos formoje ji nėra būtina, tačiau kažkur prie vartotojo nustatymų turi būti galimybė reklamos atsisakyti (arba pateiktas kažkoks kitas reklamos atsisakymo būdas).
Ką padarė Flylal?
Jie išsiuntė reklamą į tas pašto dėžutes, kurių adresus aš suvedžiau jų svetainėje, kaip savo draugų dėžutes. Ar tai buvo legalu? Ne. Pirma, tų dėžučių savininkai nebuvo ir nėra Flylal klientai, jie niekad patys nesuteikė duomenų, ir todėl Flylal jų naudoti teisės neturėjo. Na, ir antra, visa tai vyko dar prieš įsigaliojant įstatymo pataisoms.
Ar klaidino žmones VŽ straipsnis?
Jei įdėmiai perskaitysite visą straipsnį – ne, neklaidino. Tačiau jei perskaitysite tik pavadinimą ir santrauką (ką daug kas tik ir darome) – tada taip, klaidino:
Prasideda paskutiniai mėnesiai, kada dar galima teisėtai piktintis, jei sulauksite skambučio ar laiško tiesioginės rinkodaros tikslais. Nuo kitų metų bendrovėms nereikės aiškintis, iš kur jos gavo jūsų duomenis, įmonės galės klientams paslaugas tokiu būdu siūlyti jų iš anksto neatsiklausus.
Kodėl? Nes kiekvienas dvyliktokas, besiruošiantis lietuvių kalbos teksto suvokimo užduočiai, pasakys, kad žodžiai “Nuo kitų metų bendrovėms nereikės aiškintis, iš kur jos gavo jūsų duomenis” reiškia, kad įmonės gali duomenis gauti ne iš jūsų. O net pati straipsnio autorė sutiko, kad tai netiesa.
Skaitytoją tokia santrauka tikrai pritraukia, bet ar čia geros žurnalistikos požymis – spręsti Jums.
Žodžiu, didžioji dalis Marketer.lt prognozių (tpfu tpfu tfpu) greičiausiai neišsipildys. Ar įstatymas iš esmės pasuko ta linkme, kuria reikia, asmeninio skonio reikalas (mano nuomone, pasukta ne ten). Ar ko nors iš to pasimokė istorijos dalyviai? Aš – kad mano blogo įrašai gali prišaukti VŽ žurnalistus, ir kad jie moka labai maloniai ir tvarkingai diskutuoti. Tikiuos, kad ko nors pasimokė ir kiti. Norėčiau, kad pasimokytų ir Swedbank’o rinkodarininkai, nes šiandien pašto dėžutėje radau “Zoom” naujieną. Kaip atrodo mano vartotojo nustatymai, spėlioti per daug turbūt nereikia :)
P.S. Dėkui visiems, įkišusiems savo trigrašį. Jeigu visos diskusijos būtų tokios, pradėčiau vėl skaityti delfi..