Vakar nežinau.lt pasirodęs rašinys apie tai, kaip vienastoks neperpranta socialinių tinklų, kaip ir galima tikėtis, sulaukė daug komentarų apie “patirtį”. Kas mane stebina, tai kad dauguma žmonių yra priešiškai nusiteikę, ir mano, kad šitas įrankis (taip, įrankis) yra nieko vertas ir pan. Aš nesu Facebook garbintojas, paskutinį kartą su Facebook applications žaidžiau prieš metus, bet atsidaręs naršyklę, atsidarau tris puslapius: Gmail, Google Reader ir Facebook. Nenoriu niekam įteigti naudotis/nesinaudoti Facebook, bet tiesiog paaiškinti visiems priešiškai nusiteikusiems žmonėms, kodėl man šis įrankis yra toks naudingas.
Pirma, tai man jis padeda išlaikyti santykius su draugais, sekti jų gyvenimo pokyčius. Žinau, kad jau dalis žmonių šaukia “that’s creepy!“, kad yra nesąmonė sekti, ką žmogus pasidarė kiaušinienei, ką dabar valgo ir pan. Iš dalies sutinku, ir būtent todėl nesinaudoju Twitter. Lifestreaming manęs per daug nedomina, bent jau tas, iškrypęs. Tačiau jis padeda pažinti žmogų. Ir, pagaliau, tai nėra Facebook išmislas. IRC laikais tai buvo away žinutės, MSN/Skype – tai status žinutės, nieko čia naujo. Tik galimybė tai daryti dažniau. NY Times turi labai nuostabų (bet ilgą) straipsnį, kuris nupasakoja, kodėl tokių status update sekimas gali pagerinti žmonių santykius. Ir patikėkit, protingi žmonės nesąmonių ten nerašo.
Kai sakau “išlaikyti santykius su draugais”, turiu omeny ir bendravimą. Vieši rašymai ant profilio, privatūs bendravimai žinutėmis – man tai labai normalu. Rėksniams, kurie sako, kad nesąmonė yra rašyti ką nors viešai galiu pasakyti – visos diskusijos labai lengvai šokinėja tarp viešo/privataus režimo. Kaip ir realiam gyvenime – kai sveikinu vieną draugą su gimtadieniu, galbūt noriu padaryti neišsiskirdamas – rašau viešai (realaus gyvenimo atitikmuo – sveikinu su klasiokais), kai noriu parašyt daugiau – rašau privačiai (realaus gyvenimo atitikmuo – pasigaunu koridoriuje ir pasveikinu). O to “sekimo” irgi nevadinčiau kažkuo tokiu – senais laikais ateidavo gandas, kad Petras įstojo į VU. Dabar jis tiesiog atnaujina profilį.
Mano el. komunikacija jokiu būdu nepersikelia visa į Facebook. Nemanau, kad kada rimtais reikalais ar, pvz. su tėvais bendrausiu šioje platformoje. Facebook – tai tarsi išėjimas į miestą su draugais. Jei noriu formalių santykių, ar visiško namų šiltumo, renkuose el. paštą.
Kodėl aš pritapau čia, o vienastoks ne? Na, pirma, tai mano draugų čia jau yra kritinė masė. Tai reiškia, kad aš galiu jaustis, kaip iš tikrųjų išėjęs į miestą. Antra, vienastoks turi geresnį bendravimo pakaitalą, jis pripratęs prie kitokių priemonių. Kažkodėl manau, kad jis su visais gali susitikti gyvai, kad jis paskambina telefonu, ar dar kaip susisiekia, su tais, kurie jam rūpi. Aš? Šiuo metu esu Hong Konge, vasarą praleidau Lenkijoje, jau trečius metus didžią dalį laiko leidžiu Latvijoje. Per paskutinius 12 mėnesių kartu sudėjus namie buvau turbūt ne daugiau 3 savaičių. O mano draugai? Siūlot sms rašyti? El. laiškus? Mano atveju Facebook ir būtent tas sprendimas, kuris padeda neprarasti bent šiokių tokių sąsajų su draugais. Senais laikais draugą pamatydavai gatvėje, išgirsdavai iš Petro. Aš pamatau jo status update, kad jis keliauja į Afriką. Koks skirtumas, kaip ir kur tą info aš gavau. Esmė tokia, kad man ji rūpi.
Facebook panaudojimas, beje, išsitęsia daug toliau nei iki tiesiog santykių su draugais. Pirma, tai man geriausias būdas perduoti informaciją, kuri gali būti reikalinga kitiems. Tik kelių dienų senumo pavyzdys – gavau pakvietimą į Corporate Finance konferenciją. Norėjau sužinoti, ar dar kas važiuoja. Kaip tai galėčiau daryti? Siųsti mass laiškus (bjauru), klausti visų tikėtinų pažįstamų, klausti organizatorių, ar nieko nėra iš mano universiteto. Ką padariau? Prisijungiau prie konferencijos grupės Facebook’e. Nepraėjo nė diena, o jau mane pasigavo kursiokas, kuris irgi, pasirodo, buvo pakviestas. Kartu nusipirkom bilietus. Kitas pavyzdys – žmogus kreipiasi į mane prašydamas nuorodų į tinklaraščius, rašančius finansų temomis. Kaip jis sužinojo, kad aš tokių žinau? Pamatė Google Reader Shared Items įkeltas į Facebook. Kam nuo to blogiau? Aš labai džiaugiuosi, kad galėjau savo žiniomis pasidalinti su kitais. Beje, tokių dalykų, kaip “susitiko du žmonės, susidraugavo Facebook, ir niekad nieko vienas kitam nepasakojo, nes viskas buvo ten parašyta” nebūna. Nebent one.lt žasiukų lygyje. Aš ir mano aplinkiniai supranta, kas gali atstoti virtualų bendravimą, o kas ne.
Kitas įrankio panaudojimas – tiesiog savo gyvenimo pasūkių dalinimąsis. Vienastoks minėjo, kad jis įkėlė nezinau.lt srautus į Facebook, bet nematė iš to naudos. Aš irgi nematau :) Kažkada savo blogo srautus kėliau, bet tada supratau problemą – Facebook profilis yra apie mane. Ar nezinau.lt įrašai yra apie vienastoks? Ne. Savo atveju sukėliau tik “mano gyvenimas” kategorijos srautus. Vienastokiam turbūt tokio pasirinkimo nėra, ir tai labai normalu. Kitas pavyzdys – nuotraukos. Va, buvau neseniai Kinijoje. Abosoliučiai nerealiai gražu. Noriu pasidalinti su kitais. Galėčiau tiesiog sukelti į kokį internetinį albumą, kuris visiškai viešas, ir tikėtis, kad kas pamatys. Bet man tai dar labiau creepy, nei talpinti Facebook. Juk albumą gali matyti visi, o Facebook variantą – tik tie, kam leidi. Senais laikais, kas nors pasakys, būtų buvęs suorganizuotas nuotraukų peržiūrėjimas su arbata ir sausainiais. Aš gal irgi suorganizuosiu, kai grįšiu, nes taip, realių susitikimų joks Facebook neatstos.
Galiausiai, tai neblogas susitikimų/organizacijų rengimo būdas. Pavyzdys – neseniai turėjom svečio paskaitą apie naftą, ir įvairius jos efektus. Po paskaitos pakalbėjom su svečiu, ir sutarėm, kad jis surengs dar vieną paskaitą, kuri bus orientuota į Europos situaciją. Vienintelė sąlyga – surinkti bent 15 žmonių. Sukūrėm renginį Facebook, išsiuntėm pakvietimus, ir opa – paskaita įvyko. Pusė iš pakviestų žmonių niekad jokio kito kvietimo ir negavo. Tik Facebook. Panašiai buvo organizuojamos ir sekmadieninės kelionės aplink Hong Kong. Eilinį kartą, Facebook buvo tiesiog įrankis, kuris tam labai patogus.
Tad bet kuris, kas sako, kad tokio tipo socialiniai tinklai iš esmės yra blogis, yra neteisūs. Tiesiog yra žmonių, kurių poreikius jie tenkina. Ir jie nebūtinai tampa one.lt tipo žąsiukais, kurie daro nesąmones, ir prilipę prie ekrano seka, kas kokią kiaušinienę kepa. Viskas priklauso nuo paties žmogaus, to, ar jam reikia tokio tipo įrankių. Vienastokiam, panašu, nereikia. Ir labai džiugu. Tuo tarpu man tai nerealus įrankis geriau pažinti aplinkinius (ir niekas nesako, kad tam “creepy” lygyje – ne, greičiau tokiam, kokiam žmogus nori būti pažintas), ir nepamiršti senų draugų. Be Facebook aš būčiau priverstas tai padaryti, nes tiesiog visiems neužtektų laiko. O draugų nesinori pamiršti.
Gražiai papasakojai… Viskas, einu užfaisbokinti.
Problema ne tame, kad tokio pobūdžio paslaugos nereikalingos. Problema tame, kaip kas jas suteikia.
Pradžioje nurodai, kad lifestreaming tave domina, bet kol jis nėra iškrypęs ir parodai twitter kaip blogą pavyzdį. Bet koks skirtumas, kokia platforma, svarbus turinys. Ir jei tu manai, kad Twitter visi rašo „pavalgiau“, o Facebook – naudingus atnaujinimus – tai, ko gero, esi neteisus. Aš nestebiu rašytojų, kurie rašo „pavalgiau“, stebiu tik įdomius, naudingus rašytojus. Ir pats parašau jame lygiai tiek pat įdomaus ir naudingo ir apie save, kiek tu gauni iš Facebook.
Tik kad Twitter yra specializuotas ir todėl gerokai patogesnis už Facebook, atlikdamas savo pagrindinę paskirtį. Tai ir mobilaus telefono integravimas ir daugybė paruoštų programų, išnaudojančių Twitter API.
Koks Facebook privačių žinučių privalumas prieš elektroninį paštą? Siaubinga sąsaja ir nepatogumas skaitymas?
Kokia nauda iš Facebook viešų žinučių?
Įkrauni į Facebook nuotraukas, nes ten gali nurodyti, kam jas rodyti? Bet juk sukeli ir į Google Picasa Web, kuris turi funkcionalumo ne mažiau, o yra gerokai patogesnis.
„Draugas pamatė GReader Shared items“ – jeigu stebėsi visų draugų visus feedus, kurie jie sudeda, užsimuši, bandydamas juos stebėti. Jeigu ieškai kažkokio konkretaus dalyko, gerokai patogiau numesti tweetą „Kas žino kokių gerų finansų svetainių“ ir gauti keletą naudingų atsakymų.
Dalyvauji renginyje? Organizuoji renginį? Specializuoti įrankiai, kaip Toostis atlieka tai geriau vien dėl to, kad jie atlieka tik šią funkciją.
Patogu, kad būtent Facebook visą tai apjungia į vieną bendrą tinklą? Bet ar dažnai tenka vienu metu IR įkelti nuotraukų IR ieškoti finansinių puslapių IR organizuoti renginį? Gal lengviau kiekvieną kartą naudotis specializuotais įrankiais?
Patogu, kad būtent Facebook yra tas žmonių ratas, kurio tau reikia? Na, taip pat buvo ir su MSN Messenger ir su Skype ir su Office dokumentais, bet viskas praeina.
Tavo žmonių ratas gali būti ir frype.lt ir orkut ir Toostyje. Vien iš to įrankio kokybė neatsiranda.
O ką gi aš konkrečiai turiu prieš Facebook?
Jų absoliučiai neaiškią padėtį su duomenų apsauga (Facebook Beacon; sakiniai „We may share your information with third parties, including responsible companies with which we have a relationship“), bei nuostabius siūlymus „Play an application Buy Your Friends!“, užkemšančius dashboardą, prisijungus prie Facebook.
Apibendrinus, teiginys „nevarykite ant one.lt – juo galiu skaityti elektroninį paštą, kas yra patogiau už tikrą paštą“ – nelabai rimtas. Taip ir tavo įrašas.
Šis komentaras tam, kad gaučiau pranešimus apie komentarus e. paštu. Štai.
Pradžioje rašai, kad neesi facebook garbintojas, bet lyg netyčia visą įrašą garbini facebook…
Prisijungęs prie facebook jautiesi lyg išėjęs į miestą?
Tada išeik į miestą dažniau:)
Pataisysiu šiek tiek: IRC laikais buvo ne away žinutės, o tiesiog ame/me. Daug kas juk net nesivargindavo rašyti to „away“ – vis viena jis bereikšmis atsižvelgiant į toliau esantį tekstą.
Facebook’e turiu porą draugų. Praktiškai nė vieno nepažįstu. Facebook niekados nesu naudojęs, tačiau kiek teko naudoti – tikrai patogiau už naudojimąsi „išmėtytomis priemonėmis“.
@bananoidas – negarbinu, tiesiog pateikiu vartotojo, kuriam pavyksta juo naudotis, perspektyvą. Kas dėl miesto – kai tik grįšiu į LT, ir galėsiu su tais žmonėm išeiti į miestą, išeisiu. Patikėk tu manim… :)
@Denis:
1) Jei paskatytum nežinau.lt straipsnį, kuris paskatino mane parašyti šį, sužinotum, kad problema, kurią aš bandau čia spręsti būtent ir yra “ar tokie dalykai reikalingi”. Diskusija, ar tai turi būt Facebook, ar tai turi būti OpenID based self-made control panel of “stuff” yra absoliučiai kita. Ir čia aš su tavim sutinku – jei būtų alternatyva, Facebook nenaudočiau. Bet alternatyvos nėra, bent jau tokios, kuri mane tenkintų (tiek funkcijomis, tiek žmonių kiekiu).
Ir visgi, jas dėl visko viename vs bundle(Toostis, Twitter, dar kas nors) – man kartais visai nereikia visų super cool integracijų. Jo, I prefer more to less, bet šiuo atveju yra dvi priežastys, kodėl Facebook laimi:
a) Tai viena platforma viskam
b) Ten yra 3/4 mano žmonių
Jo, idealus variantas būtų viskas paimta per API, prisijungta su OpenID, o aš turėčiau mine.aurimas.eu, kur viską matyčiau. Šiuo metu tai neįmanoma arba atimtų per daug laiko. Šiuo metu _man_ geriausia platforma yra Facebook. Ir, tavo nuostabai, ji turi featurų, už kurias aš galiu sakyt – nevarykit. Nes šiuo momentu nėra kito serviso, kuriuo galėčiau daryti tam tikrus dalykus.
O aš ir neužimu nežinau.lt pozicijos. Aš nesutinku su tuo, kad Facebook – vienintelė tinkama šio poreikio tenkinimo priemonė. Ir aš tau jau daviau alternatyvų – specializuotos priemonės – Twitter, Toostis, Picasa.
Taip, ne viena platforma. Tai kodėl e-pašto neperkeli į Facebook?
O mano Facebook tiesioginę kritiką ignoruoji. It’s ok, tu gali naudoti tai, kas tau patinka. Net one.lt. Tiesiog nereikia skleisti erezijų po pasauly, po kurio dar daugiau žmonių prisijungs prie Facebook ir dar labiau apsunkis duomenų kelionę. Paskutinį kartą kritinė masė žmonių pasirinko Windows ir dėl to mes 15 metų negalima išlipti iš užburto rato „žaidimai/softas Windows – vartotojai Windows – žaidimai/softas…“
Žiūrėk, kad taip nebūtų su Facebook.
o vat aš pritariu įraše išdėstytiems argumentams. anksčiau nelabai suprasdavau kam reikalingi tokie dalykai kaip Facebook, bet pradėjus gyvent užsieny tikrai praverčia (: juk norisi palaikyt kažkokį kontaktą su žmonėmis, kurių neturi galimybės susitikt gyvai kasdien, įdomu kas kuom gyvena ir kaip kam sekasi. ir visai nenoriu naudot 10 skirtingų įrankių specializuotiems dalykams, tuo labiau kad turbūt niekas daugiau iš mano draugų nenaudoja to, tai kokia tada nauda? socialinis tinklas tuom ir yra socialinis tinklas, kad ten socializuojiesi su savo pažįstamais. dėl to paprasčiausia tai daryt ten, kur pažįstamų daugiausia arba kur tai lengviausia padaryti (: viskas čia gerai.
Deni,
1)Suprask, kad diskusija “kuris socialinis tinklas” ir “kitos tą patį tikslą pateikiančios priemonės” yra absoliučiai kita, nuo čia aptariamos. Taip, jos susijusios, bet diskusija yra _kita_.
2)Jei būtum įsiskaitęs, žinotum, kodėl pašto neperkeliu į Facebook.
3) I care about data portability, I care about open flows of information back and forth. Bet nesinaudojimas facebook problemos neišsprendžia. Sakai, tu naudoji twitter? OK, FB nupirks Twitter. Microsoft nupirks twitter. Ir pan. Šitai problemai spręsti yra du būdai:
a) priversti šituos gigantus gerbti mano duomenis
b) pasigaminti savo platformą
būdo b) paplitusio masiškai nematysim dar greit, o būdu a) aš tikiu. Tiesiog tikiu, matydamas, kas dabar vyksta. Tikiu, kad nebus taip, kaip buvo su Windows.
Nesinaudojimas mašinomis neverčia jų gamintojų daryti automobilius, kurie neteršia aplinkos. Tai daro aktyvus spaudimas ir keikimas. Jei klausi, kur šitam įraše keikimas – skaityk mano komentaro 1 sakinį – viskam savo vieta, nes kitaip diskusijos yra pasmerktos balaganui.
1. Aš tau jau pasakiau, kad aš nelendu į tavo su nežinau.lt diskusiją, o išsakau savo nuomone labai artimu klausimu, mat neįsigilinę skaitytojai iš tavo įrašo gali suprasti „Facebook yra cool, eime visi ten“, kas būtų ne visai korektiška. Tau gaila? ,)
2. Aš buvau įsiskaitęs. Gosh, do I need to put up a sarcsam sign every time I open my mouth? ,D
3. Na, Twitteris turi atvirą viskam API, RSS feedus. Daug „gigantų“ gerbia tavo duomenis. Tik ne Facebook. Paskaityk dar kartelį, kas blogai su Facebook Privacy Policy ir su jų politika. Ne su bet kokiu uždaru resursu, o su Facebook.
[...] rašiau kodėl aš naudoju Facebook, mano tikslas buvo parašyti kodėl aš naudojuos socialiniais tinklais iš principo. Ne [...]
Žmogus prieš nuspręsdamas palaikyti vieną ar kitą poziciją turėtų išbandyti produktą, šiuo atveju Facebook’ą. Ir nieko čia tokio, kad žmogus perskaitęs šį post’ą nueis ir užsifeisbukins?
To denis
Juk pats nerašytum, koks jis tau netinkamas ar kitoks jei nebūtum išbandęs?
Aš pašiurpes visa šita gyvenimo “virtualizacija”. Tais senais laikais, kai niekas neturėjo nei interneto, nei mobilaus telefono, visus draugus puikiai žinojai, pažinai ir bendravai. Su paprasta užrašų knygele, be jokių problemų. Negaliu pasakyti, kad bendravimas buvo kuo nors prastesnis- atvirkščiai, draugai turėjo ką papasakoti. Dabar kiek suprantu apie visus savo pirstelėjimus jau būna žmonės parašę feisbukuose ir panašiai, tai susitikus nelabai turėtu būti apie ką kalbėtis.
Vadinate juos socialiniais tinklais. Ok, priminsiu, kad anksčiau tai vadinosi internetiniais dienoraščiais, sujungus daug dienoraščių į krūvą ir pridėjus papildomų žasiliukų gavosi siaubingas laiką ėdantis monstras “socialinis tinklas”. Tai va, dėl dienoraščių- anksčiau dienoraščius pasislėpusios po antklode rašydavo pernelyg jausmingos mergaitės. Dabar, jei neturi feisbuuko paskyros ir nesikvėpini “kenzo”, “kietu” vaikinu jau nebegali jaustis ?
Nesikvėpinu Kenzo. Nemanau, kad Facebook paskyrą turėti yra kieta. Tiesiog mano laikais, neturiu galimybės bendrauti su draugais kitaip. Tai nereiškia, kad kai ta galimybė atsiranda, aš nebebendrauju. Čia yra kvailų, viską neigiančių žmonių išmislas. O netgi jei turėčiau galimybę juos matyti, nematyčiau 24/7. Tad kodėl nesinaudoti įrankiu, kuris leidžia man sužinoti, tai ką jie nori, kad aš žinočiau?
O dėl dienoraščių ir žaisliukų klystate, mielasis. Žaisliukais žaidžia vaikai, o dienoraščių (tokių, kaip Jūs įsivaizduojate, tarp visų draugų matau kokius 2). Ir jų neskaitau.
[...] Kodėl aš naudoju Facebook?- Kaip pats teigia, nėra facebook garbintojas. Rašinys privertęs susimastyti ar tikrai [...]
kenzo gerai.