Kaip žinia, palūkanos eurais ir litais Lietuvoje skiriasi. Litais gali gauti virš 10%, eurais daugiau 3% – nė pro kur. Žmonėms iškyla natūralus klausimas – kodėl, ir kur man dėti pinigus? Gaila, kai atsakymas yra “jei turi litais, tai ir dėk litais”, nes dabar šis sprendimas yra kiek įdomesnis. Pirmas dalykas, kurį reikia suvokti yra tai, kad nemokamų pietų finansuose nėra. Jei už kažką jums moka daugiau, vadinasi a) jiems jūsų pinigų labiau reikia b) jūs prisiimate daugiau rizikos. Variantas a), kad bankui ypač reiktų litų gal ir gali būti realistiškas, bet visad pigiau skolintis tarpbankinėj rinkoj, o VILIBOR, nors dabar ir ypač aukštas, ilgai aukštesnis už indėlių palūkanas neturėtų būti. Tad jis kaip ir atkrenta. Lieka b) – papildoma rizika, kuri, kaip žinia, yra baisusis žodis devalvacija.
Taigi, padėdamas indėlį litais, aš iš tikrųjų ne tiesiog saugiai padedu pinigus (kaip dažniausiai įprasta manyti), bet iš tikrųjų dar ir statau už tai, kad devalvacijos nebus. Nes jei ji būtų, aš ne tik kad neuždirbčiau nieko, bet ir prarasčiau (pvz., padėjęs 100LT už 8% palūkanas, įvykus 30% devalvacijai, aš teišsiimčiau litų, kurie pagal seną euro/lito kursą būtų verti 83 “senųjų litų”). Jei aš norėčiau apsisaugoti nuo devalvacijos – dėčiau eurais, nes tuo atveju manęs ji nepaliestų. Jei tikėčiau visa širdimi, kad devalvacija įvyks, pasiimčiau paskolą litais, nes tuo atveju laimėčiau.
Tai ką daryti, jei nori dėti pinigus į banką? Kaip visad: jei gali sau leisti rizikuoti – rizikuok ir investuok litais. Bet pagalvok, ar galėsi išgyventi, jei devalvacija įvyks. Jei investuojami pinigai – tavo visos taupyklės santaupos, ir tu svajoji pirkti mašiną juos pasiėmęs – geriau jau dėk eurais. Ar ji įvyks – atsakymo neturiu, bent jau ne šiandien (gal rytoj).
O dar geriau nedėk į banką iš viso. Su dabartine infliacija, kuri prognozuojama 6% 2009-aisiais, net 8% bus suvalgyti beveik iki nulio, nekalbant apie eurų palūkanas. Už valstybės iždo vekselius galima gauti iki 12%, kurie teoriškai irgi neturi jokios, apart devalvacijos, rizikos (nebent valstybė bankrutuotų). Jei tiki, kad devalvacija visgi įvyks, matyt, visgi belieka dėti eurus į banką, nes kitur instrumentų, kurie neturėtų rizikos, bet duotų didesnę grąžą, matyt nebus. O jei žadi investuoti ilgesniam nei kelių metų laikotarpiui – rimtai pagalvok apie akcijų biržą, galbūt gali pakelti ir jos riziką.
In short:
- Nemokamų pietų nėra – jei mokės daugiau, vadinasi, prisiimsi daugiau rizikos.
- Jei tiki devalvacija, ir nori apsisaugoti – investuok eurais
- Jei netiki devalvacija, ir nori laimėti – investuok litais
- Jei absoliučiai netiki devalvacija, ir nori suspekuliuoti – pasiskolink eurais ir investuok litais (jei pavyktų rasti eurais palūkanas paskolai mažesnes nei litais indėliui)
P.S. Berašydamas sumąsčiau, kad iš palūkanų skirtumų galima labai grubiai išskaičiuoti, ką bankai galvoja apie devalvaciją (t.y. kokia jos tikimybė). Gal patys skaičiai ir nebūtų tikslūs, bet pamatyti, kurie bankai tikisi labiau, o kurie mažiau – įdomu. Stay tuned ;)
Džiaugiuosi, kad mano nuoonė sulaukė atgarsio :)
Šiaip dar yra vienas niuansas kurio nepaminėjai. Devalvacija yra dvipusė. Dabar tarkim tokį pvz. aš pajamas gaunu litais, ir aš disponuoju tik litais, tai man devalvacijos visai nereikia bijoti. Pagal tavo aprašytą pavyzdį susidaro įspūdis kad visi pinigus turi litais bet disponuoja eurais. Na taip nėra. Žinoma yra tokių žmonių, bet jų tikrai nėra daug. Čia tavo aprašytas pavyzdys tinka tiems, kad turi paskolą Eurais ir turi sukaupę pinigų jai grąžinti, bet to nenori daryti dabar. tai jiem tada saugiau deti eurais.
o man disponuojanciam tik litais, ta devalvacija is esmes ne motais.
dar vienas dalykas. Jei tu disponuoji litais ir padedi paskola Eurais, tu prisiimi dar didesne rizika. nes tokiu atveju po devalvacijos konvertaves Eurus i Litus gautum maziau litu ;) T.y. tavo minetus 83lt vietoj 100.
beto tavo mineti 12% uz izdo vekselius yra krastutinis atvejis. verciau ziureti vidutini aukciono pelninguma, kuris yra mazesnis uz kaikuriu banku indelius.
Taip, tiesa – darau prielaidą, kad įvykus devalvacijai, litas praras perkamąją galią. Ir, automatiškai, žmogus, disponuojantis litais, irgi. Tad devalvacijos reikia bijoti, net jeigu gauni pajamas litais, nes perkamąją galią vis vien gali prarasti. Kodėl prarastum perkamąją galią? – nes nemaža dalis produktų visgi ateina iš užsienio, kur už juos norima X eurų. Tiems, kas nori eurų – devalvacija nė motais, bet ne tau ;)
Ir Tavo antrasis pavyzdys – nu netiesa :) Jei disponuoji litais, ir padedi eurais, tai po devalvacijos gausi daugiau litų, nes po devalvacijos vienas euras bus vertas daugiau litų. Nė pro kur nenukentėsi. (t.y. turiu 70LT, padėsiu litais, 10%, gausiu 77LT; iškeisiu į eur, gausiu 3% – 20.6EUR, bet dėl devalvacijos gausiu 4LTL už EUR = 80LTL).
ok. my bad del antro pvz. :)
galima nesunkiai gauti 5-5.5% EU palukanas…
reiktu dar nepamirsti, kad bankui uzsilenkus jusu eurai pavirs litais. tai yra pagal indeliu draudimo istatyma nepriklausomai kokia valiuta indelis buvo… geriausiu atveju indeli gal atgausite litais per 3 menesius. o per 3 menesiu ir devalvacija ir defaultas gali apsilankyti ant marijos zemeles…
Sveiki,
Mano nuomone, tiek autorius, tiek komentatoriai per mazai pasidomeje devalvavimo mechanizmu bei kaip jis yra daromas, kokie sprendimai priimami valstybese, tad klausimas nagrinejamas pavirsutiniskai. Siulau pasieiekoti info apie Suomijos devalvacija, Argentinos krize, dabartine Ukrainos krize. Pades suvokt ir susivokt.
Pagarbiai,
Mindaugas
Žmogau, mes nenagrinėjam, _kodėl_ ir _kaip_ vykdoma devalvacija. Mums tai absoliučiai neįdomu. Mums įdomu tik vienas aspektas – jei aš dedu pinigus į banką, kaip apsisaugoti nuo devalvacijos grėsmės. Apie tai, ar bus, kodėl bus, kaip būtų įvykdoma devalvacija kalbėti galima, bet tai yra visiškai kas kita. Info apie tavo minimas krizes niekuo nepadės suvokti, kada aš prarandu pinigus, o kada ne. Ji tik padėti nuspėti, ar bus devalvacija, bet čia, pasikartosiu, kitas dalykas.
Tikrai ne mažiau pagarbiai,
Aurimas
Aurimai, nesikarsciuok :). Taip tavo nagrinejama tema teisinga, bet tu darai prielaida, kuri nei vienoj krizej nepasitvirtino. Todel as tau , kaip beje ir kitiems komentatoriams, patariu, kad pasidomekite kaip buvo vykdomos devalvacijos. Kokie istatymai, kokie apribojimai pirmi, kokie po to. Galu gale pasiziurekit kas dabar Baltarusijoje. Tada suprasit, kad Jusu nagrinejamas modelis netinkamas, nes valstybe “apsisaugo” nuo jo :(. Nepateikiu atsakymu, nes matau, kad mastot ir analizuojat, o galu gale jei ir Jus paanalizuosit ir dar savo analize aprasysit, tai ir mano akiratis prasiples ( gal as ka praleidau beanalizuodamas).
Pagarbiai,
Mindaugas
Hm. Įdomus pastebėjimas. Spėju, kad nori pasakyti, jog yra priimami įstatymai, kurie kažkaip užšaldo indėlius, ar dar ką tokio padaro. Reiktų pasidomėti, tiesa. Tik, man iš karto kyla klausimas – jei toks modelis iš principo neveikia, ar neturėtų tada lito/euro palūkanos išlikti panašios, o ne nutolti vienos nuo kitų? Bet kuriuo atveju, dėkui už pastebėjimą – reikės užmesti akį.
Aurimai, jau mastai teisinga linkme :). Del skirtumo, tai jau kitam komentare siuliau pasiziureti i palukanu skirtuma is banko “pajamu” puses, o ne is “islaidu”, ir ar bankai turi laukti , kol rinkoje nebeliks pinigu visai, ar geriau dabar dideliu palukanu budu “isimti” kaip imanomai didesnius pinigu kiekius, dar prideti, kad tiek Lietuvos, tiek Latvijos ( neturiu info apie Estija vyriausybes turi skolintis (o bent jau Lietuvoje elgiasi kvailai iki galo ir skolinasi vidaus rinkoje) kaip is to uzdirbti , gal laikant zemas palukanas :) ? O kaip manai, ar motininiams bankams patrauklios dabar isduotos paskolos litais ir latais, ar jie noretu, kad visi pasikeistu i eurus, tokiu budu dar ir pasididindami marzas :)? Nera cia viskas taip paprasta, o tuo paciu net labai paprasta :))).
Jei nuspresi paanalizuoti siuos aspektus – duok zinot, man irgi labai idomi bus tavo nuomone.