Jei konferencijoje „Campus for Finance” visi kalbėtojai daugmaž sutarė, kodėl įvyko finansų krizė, tai kalbėdami apie jos padarinius bei būsimus pasikeitimus finansų sektoriuje kiekvienas akcentavo vis kitus dalykus. Tad jei pirmasis įrašas buvo apie krizės priežastis, antrasis – apie jos pasekmes.
Turbūt vienintelis dalykas, dėl ko profesionalai sutarė (na, ir kas jau yra beveik faktas) – tai jau netik finansų krizė, tai jau liečia ir tikrąją ekonomiką. Tačiau prognozės, kada blogiausia bus praeityje išsiskyrė – vieni sakė, kad jau 2009 pabaigoje galima laukti pagerėjimo , kiti sakė – gal dar anksčiau, vos tik investuotojai atgaus pasitikėjimą vieni kitais, ir vėl plūstels į rinkas, treti, kaip pvz Boston Consulting Group CEO, sakė – čia prireiks ne 2, o minimum 5 metų, kol viskas sugrįš į savo vietas.
Pačiame bankų sektoriuje artimiausiu metu dar nieko gero nežadama. Pirma, tai ne visi nuostoliai jau nurašyti, nes dar dabar nėra aišku, kiek verti kai kurie instrumentai. Tad 700 JAV milijardų, skirtų gelbėti rinkas gali būti ir ne pabaiga. Kaip pastarųjų dienų naujienos parodė, dar ne visi bankai surankiojo visus galus – penktadienį pagalbos paprašė Bank of America, kuris iki tol buvo tas bankas, kuris galėjo sau leisti gelbėti kitus, nuostolius gerokai padidino Deutsche Bank. Dėl šitų priežasčių tarpbankinė pinigų rinka gali dar ir neatsigauti – kol neaišku, kokią tikimybę bankrutuoti bankas, kuriam tu skolini, tol tu esi labai nelinkęs skolinti. Be to, dauguma bankų stengiasi didintis savo kapitalo rezervus, kurie per paskutinius metus buvo sumažėję iki 4-5% (equity/assets), o dabar ir 13% neatrodo labai daug. Kadangi dabar išleisti naujų akcijų beveik neįmanoma, bankams belieka pardavinėti savo turtą, taip sukuriant dar didesnę pasiūlą rinkose, dėl ko jos krenta dar žemyn. Šis kapitalo auginimo procesas, pasak daugumos, dar turėtų užsitęsti. Taip pat artimiausiu metu nematysim bankų spekuliacijų savu kapitalu (prop. trading), didesnę konsolidaciją rinkoje, grįžimą prie tradicinių veiklos modelių, ir, galbūt, vadinamųjų „bad banks” atsiradimą.
Didesnis bankų reguliavimas irgi turbūt laukia priešakyje. Dauguma pasiūlymų buvo maždaug tokie: skatinti kotracikliškus kapitalo rezervus (t.y. aukštą gerais laikais, ir žemą – blogais laikais), tarptautinį reguliavimą; keisti atlyginimų struktūras, kad šios daugiau dėmesio kreiptų į ilgalaikius rezultatus (t.y. panaikinti option’ų schemas, išmokamoms akcijoms taikyti ilgesnį užšaldymo periodą, naudoti tik kartu ir riziką įvertinančius rodiklius veiklai įvertinti, neapriboti downside’o). Daug kas kalbėjo apie naujus modelius, kurie geriau įvertintų mažai tikėtinų įvykių (vadinamųjų “Black Swans”) riziką, ir bankas žinotų ne tik tai, kas gali įvykti su jo turtu 95% laiko, bet ir tai, kas būna tuose likusiuose 5%, kurie įvertintų likvidumo riziką. Tiesa, Harrison Hong pastebėjimas irgi buvo labai įdomus – pasak jo, naujų reguliavimo taisyklių gal ne tiek ir reikia. Daug svarbiau, kad jau esamų būtų laikomąsi. Bet paklausius Vokietijos finansinių institucijų reguliuotojo, panašu, kad greičiau jau bus „daugiau, vadinasi, geriau”.
KPMG atliko bankų apklausą, kurioje klausė, kas, pačių bankų nuomone, buvo krizės priežastys, ir kas turėtų ateityje keistis. Populiariausi atsakymai – rizikos valdymo kultūros ir priežiūros trūkumas, neteisingi (arba pagrįsti neteisingom prielaidom) modeliai, visi su rizika susiję dalykai buvo tarp svarbiausių priežasčių, ir jie jau dabar įgauna daug daugiau svarbos, ir būtent šia kryptimi patys bankai dirbs ateityje, kad tokios situacijos nepasikartotų. Tiesa, pati svarbiausia priežastis, pasak bankų, buvo atlyginimai ir sąlygos, kurios leido neatsakingai elgtis. Tačiau jų sąraše dalykų, kurie bus keičiami nėra. Bent jau ne iš bankų pusės.
Galiausiai, keli kalbėtojai pastebėjo, kad valstybių į rinkas pilami pinigai turės neigiamų efektų. Pirma, tai dalinai nacionalizuotiems bankams bus labai sunku išpirkti akcijas iš valstybės – tiesiog artimiausiu metu tam nenusimato geros sąlygos. Tad valstybė greitai savo pinigų neatgaus. Antra, tokia pinių masė nori nenori sukels infliaciją. Nors dabar bijoma defliacijos, ateityje infliacija gali siekti ir 7-8%. Tiesa, taip manė tikrai ne visi. O net jei taip ir nutiktų – bent jau mes tai pripratę ;)
o liaudiškai – kuo skiriasi ‘finansų krizė’ nuo ‘ekonomikos/-nės krizės’?
ir kas čia pas mus, lt – finansų ar ekonominė?
o iš teksto atrodo, kad visgi labiau linkstama prie dar didesnio reguliavimo. kas kažkaip nelabai dera prie “laisvosios rinkos” :)
Pas mus tai tikrai ekonominė, ir net kilo labiau iš ekonominių veiksnių, nei finansinių. Infliacija, skolinimąsis žmonių – viskas čia ta “realioji ekonomika”.
O šiaip skirtumas – ką paliečia. Jei paliečia tik finansinį sektorių (ale bankus, rinkas etc), tai finansinė. Jei skauda ir tau – ekonominė. O tau (ar įmonėms) skauda nekiekvieną kartą nukritus akcijų kursams.
O kas dėl regulavimo – na, problema ta, kad labai jau daug yra galimybių žmonėms cheatint’i sistemą. O kai ta sistema gali veikti normaliai tik tada, kai vieni kitais pasitiki, tai vienintelis būdas pažaboti žmones, kurie sistemą bando išdurti – tai reguliuoti. Yra dalykų, kurių laisvoji rinka nesuvaldo – pradedant tiesiog neracionalumu, baigiant pasitikėjimu.
ačiū, Aurimai. gal kiek supaprastintai, bet paaiškinai. na, bent jau man aiškiau patapo :)
o ką šie protingi dėdės ir pats tu, sako apie tai kaip per šį sunkmetį išgyventi? :)
lfx, jokių stebuklingų formulių – tiesiog daryti tai, ką geriausiai sugebi, ir už ką būtum geriausiai atlygintas, tuo pačiu apmąstant, ar tikrai reikia kasdien valgyti Stikliuose (nu ar Čili) :) Taip sakant, suktis reikia. O kitą kartą – neprisiskolinti perdaug, ir visad turėti buferį, kuris padėtų išgyventi tokius nuosmukius.
http://en.wikipedia.org/wiki/G.....is_of_2008 wikipedinė didžiosios K chronologija. Ne visai teisinga, bet vis vien gan įdomi.