Privalumai
- Nuveiki milijoną dalykų realiame gyvenime
- Keturis kartus pergalvoji, ką norėtum matyti savo tinklaraštyje
- Po truputį išnyksta tas kaltės jausmas, kad “ir vėl neparašei”
- Turi galimybę galvoti “o kai aš rašysiu apie tai….” ir neprivalai tuoj pat bėgti ir pradėti dėlioti įrašą
- Nereikia rūpintis serverio sutrikimais, nebent jei jie labai užsitęsia
Trūkumai
- Kai kuriuos iš milijono dalykų norėtųsi paminėti ir tinklaraštyje, bet juk nerašysi tik apie save..
- Penktą kartą begalvodamas tinklaraščio konceptiją supranti – nepabandęs nežinosi
- Daug kartų vis norisi parašyti apie kokį opų dalyką, bet atsiradęs barjeras “nu kaip čia dabar reiks pasiaiškinti, kodėl nerašiau” sustabdo
- Išnyksti iš blogosferos akiračio, ir ji išnyksta iš tavojo
- Išnyksti iš interneto…
- Kas antrą dieną pamiršti dar vieną gerą temą įrašui
- Esi pripažįstamas mirusiu
Šiaip, visai įdomi patirtis. Pavyzdžiui, pradedi kitaip žiūrėti į RSS prenumeratorių skaičių – apie ką bešnekėti, jei per tris neaktyvius mėnesius jis padidėja ~15%? Arba, supranti, kad niekad taip ir neparašei puslapio “Apie”, kaip ir 80% kitų lietuviškų tinklaraščių. Sužinai, kad kažkokiu stebuklingu būdu čia iš Live Search patenka daugiau lankytojų, nei iš Google, o populiariausias paieškos terminas – “hieroglifai”….
Bet svarbiausia, supranti, kad visgi bloginti norisi. Ir aš esu 100% tikras, kad dar bus nė vienas kartas, kai čia įrašas nepasirodys ne vieną ir ne dvi savaites, bet lygiai taip pat duočiau bent 99%, kad ta vidinė problema “nebloginsiu, nes nu… gi dabar jau sustojau” perlipta.
Žodž, back on track.
Sveikinu “parėjųsį” į blogosferą. Žinau ką tai reiškia, bet pripažink, kad tas kaltės jausmas, kad nieko nerašai vistiek yra. Ir tikrai retkarčiais pagalvoji apie blogą.;>>
Tai jau tikrai pasiryžai? :)
Tomai, pagalvodavau tai labai dažnai. Jei nebūčiau galvojęs, ir jei nebūtų nė kiek kaltės jausmo – turbūt nebūtų ir noro ir grįžti.
lfx – TAIP :D Jei rimtai, tai tiesiog neversiu savęs per prievartą rašyti, ir tikiuos, kad taip gausiu kiek retesnį, nei buvo praeitą vasarą, bet tolygesnį įrašų skaičių :)
Prie privalumu pridek:
“Neberasai tokiu niekiniu postu kaip sis.”
Thning, dar galima būtų pridėti: nesulauki piktų komentarų, atpranti nuo kalbos be diakritinių ženklų…
Nors pirmas gal trūkumas… Anyway, kol nerašau tokių 3 įrašų iš eilės, tol nesijaučiu darantis nieko blogo.
Taikliai tu čia, taikliai. Viskas ką parašei pažįstama iki skausmo :)
Kaip ten bebūtų, sveikinu sugrįžus ir tikiuos, kad nedinginėsi ilgam :)
[...] keliais projektais, todėl laiko užsiimti bloginimu nelabai lieka. Tačiau tokia pertrauka padeda daug ką apsvarstyti bei suvokti, kur link aš einu ir ką reikėtų keisti. Permainų [...]
Aha, tkrai kaip gerain pažįstama mintis apie tai, kad sunku pradėt vėl blogint, sustojus ilgesniam laikui. Bet gal- kam teisintis?
Geras įrašas :)
[...] Nerašymo džiaugsmai. Tai žmonėms sekasi! Nerašo po kelis mėnesius, prenumeratorių gausėja tik… Ir aš taip darysiu. Šį penktadienį nerašysiu. Visus metus tai planavau. [...]