Licėjaus Alumni

Sklandė sklandė kalbos…
Sklandė sklandė idėjos…
Vieni peikė, kiti vis ruošėsi pradėti įkurti, o kažkas tyliai (ar nelabai) susirinko iniciatyvinę grupę, po kiek laiko išlindo iš savo bunkerių, surinko kiek įmanoma daugiau ex-licėistų kontaktų ir tada išsiuntė laišką – Licėjaus Alumni bus. Ir ne tik bus, bet dar ir galima ateiti į steigiamąjį susirinkimą. O į jį noro ateiti buvo visai daug, nes nei aišku tiksliai, ką alumni nori daryti (na, daugiau mažiau jos visos daro tą patį, tai buvo įdomu, o kokie bus prioritetai), ir šiaip, proga pamatyti daug senų/iš viso nematytų veidų.
Ir atėjo ta diena. Tiksliau, tas vakaras. Atėjau į licėjų, jau pakeliui susitikau mūsų ex-prezidentą, spėjom apšnekėti duobes prie Licėjaus, įėjęs į vidų pamačiau dar pažįstamų dabartinių licėistų veidų, žmonių, su kuriais kažkada gal ir prasilenkei kokį kartą koridoriuose, solidžių kostiumuotųjų, Bronių (!), na, ir dar šį bei tą. Spėjau pabendrauti su vienu kitu, su dar kitais tik pasisveikinti, trečius tyliai aptarti, susitikti ex-klasiokų ir ex-klasiokių ir tada prasidėjo pats renginys. Tiksliau, Steigiamasis Licėjaus Alumni Susirinkimas. Ironiška, bet turbūt pagal taisykles rašybos, ir pagal oficialius pavadinimus, ar tik tai neturėtų būti “licėjaus Alumni”, o ne “Licėjaus Alumni”. Anyway. Iš pradžių išgirdome trumpiausią istorijoje Sauliaus kalbą (kokios 4 minutės tik..), po to pasiklausiau Gabrieliaus ir Vykinto drebančių balsų, bet visai neblogo turinio (galiorkai jau aiškiai buvo atsibodusios kalbos, tai ne viską girdėjau…). Pamatėme, kas užsuko visą šį reikalą (pora matytų veidų: Šiuškus, D.Jankauskas, Duoblys; dar kelios šiaip girdėtos pavardės), po to rankos pakėlimu priėmėme asociacijos įstatus.
Tada taip pat išrinkome Tarybą. Šiaip, gan keistokai, sakyčiau. Dar gan keista buvo tai, kad ir kandidatų nebuvo nei vieno. Todėl realiai Taryba tapo tos pačios iniciatyvinės grupės dalis. Keisčiausia tai, kad buvo paminėta, kad atsirado tik vienas kandidatas, kuris atsiuntė savo “anketą”. Hm. Juo buvau lyg ir aš. Na, bent jau siunčiau, tai ko jie prašė. Bet, taryboje manęs neatsirado. Na, ką padarysi. Kai pasižiūrėjau į jos sudėtį, supratau, kad taip ar kitaip, nieko ten (beveik) nepažįstu, tai ar aš Taryboj, ar aš ne, mano galimybės ką nors doro nuveikti – (beveik) tokios pačios. Kiek gaila, kad taip stebuklingai dingau ir nebuvau paminėtas, na, bet, sakykim, mano laiškas pradingo interneto platybėse. Kitaip galėjo bent ką nors parašyti atgal. O gal parašė šiandien? Tik internetas kadangi buvo lūžęs, gal aš neperskaičiau? Kadangi iki šiol į užsienį jo neturiu, tai negaliu pasakyt.
Na, bet užteks apie Tarybą.
Tada buvo pristatyta, kaip atrodys alumni duomenų bazė, kas dar planuojama yra nuveikti. Buvo paminėtos Karjeros Dienos, lyg ir vasaros sąskrydis. Tiesa, svetainės šablonai atrodo kaip facebook2, ir kaip kažkas taikliai pastebėjo, “trūksta tik širdučių”.. C’mon, tokią bendruomenę galima iš tikro kokiam nors draugams.lt sukurti. alpha versija, tebūnie.
Ir tada viskas baigėsi. Taip ir neišgirdau nieko per daug konkretaus, nieko apie ką nebūčiau pats pagalvojęs.
Tik kiek gaila, kad ta iniciatyvinė grupė per mažai dėmesio kreipia (gal tik taip atrodo) į dabartinius licėistus. Iš viso, jaučiuosi net kiek kaltas – parašiau į senato groupsą, išsiaiškinau, o ko jie norėtų, ir.. į Tarybą likau kaip ir nekandidatavęs. Taip, galėjau pakelti ranką, kai buvo klausiama, ar yra dar norinčių prisidėti, bet. Tuo metu buvo visokių minčių. Na, dabar turiu “incentive” padaryti ką nors pats.
Reik tikėtis, kad Alumni irgi netaps viena iš tų 2/3 neveikiančių organizacijų. Sėkmės jiems (mums?).