privatizuojam autobusų/troleibusų parką?

Tęsiu savo seriją “Ir visgi kodėl.. neprivatizuoti visko?”. Šįkart – apie viešąjį transportą. Juk kai pagalvoji, mikroautobusai išgyvena, autobusai po 70ct (ar kiek jau dabar?) irgi išgyvena, tai imam ir privatizuojam viską!

Tačiau tai nepavyks..

Nes:

1. Viešasis transportas – toks dalykas, be kurio visgi dauguma neišgyventume. Kitaip sakant, mes esam stipriai priklausomi, ir sulyg kiekvienu kainos padidėjimu (nors ir labai labai esam nepatenkinti ir pykstam) atsidūstam ir išsitraukiam papildomus 30ct bilietėliui, ar 10Lt nuolatiniui. Kaip manot, kiek kainos galėtų kilti, jei būtų nereguliuojamos? Sakot, daugiau nei 2Lt už bilietėlį nemokėtumėt? O dabar įsivaizduokit, kad ruduo: šalta, šlapia, o iki namų geri 7km. O gal žiema, ir Jūs praeinate stotelę tirtėdamas labiau nei kada nors, nes aplink Jus – geri -25 laipsniai. Nesurastumėt 4Lt, kad tik greičiau namo, kur lova ir arbata? Aš surasčiau :)
2. Ei, bet juk konkurencija neleistų kainoms taip kilti! – šaukiate Jūs. Hm.. Matot, su konkurencija vienos bėdos. Žinot, kiek kainuoja troleibusas? Šiandien kaip tik skaičiau – visi 1,5 milijono litų. 1500000. Visai nemažai. Kiek atsirastų įmonių, galinčių atsinešti tokį pradinį kapitalą? (šiuo metu troleibusų Vilniuje – 259, tai reiktų 388,5 milijono litų – gal kas jau nori?). Antra, atsiranda dar viena problema – juk dvi įmonės negali tiesiogiai konkuruoti viena su kita ta pačia paslauga. Įsivaizduokit, stovit stotelėje, ir laukiate 7 maršruto. Tačiau Jūs galite laukti ne šiaip 7, o to, kuris priklauso įmonei A arba įmonei B. Nesąmonė, sutikit. Todėl belieka pasiskirstyti maršrutais. Tačiau faktas, kad šiame versle reikia turėti kuo daugiau maršrutų, nes kitaip fiksuoti kaštai bus labai dideli. Išvada? Beveik garantuotas monopolis. Kainos: tiek, kiek įmanoma nuplėšti.
3. Konkurencijos nebūtų ir dar dėl vieno dalyko (galioja tik troleibusams). Žinot, troleibusams reikia tokių dalykų, kaip laidai :) Kaip manot, jei maršrutai kertasi, kaip ten reiktų daryti? Galima visoms įmonėms savo laidus tiesti (ir dar skirtingomis spalvomis žymėti, kad matytųsi). Galima nuomoti, iš tos, kam priklauso laidai. Bet tada iškyla klausimas, ar laidų savininkei verta – juk čia idealus būdas sužlugdyti konkurentus. Išvada: greičiausiai dviejų laidų linijų vienoje vietoje nepamatysim. Kaip ir konkurencijos.
4. Nenorėtume matyti vien tik privačių vežėjų turbūt ir todėl, kad gerokai sumažėtų nuolaidos studentams (ouch!), pensininkams ir visiems kitiems, kam jos dabar priklauso. Kodėl? Todėl, kad valstybė, nors ir kompensuoja jas, tačiau skiria tam gerokai per mažai pinigų. Būtent todėl transporto parkai “eina į minusą”. Ar taip darytų privačios įmonės? Greičiausiai ne. Tad reiktų rinktis: arba pranykusios nuolaidos, arba 5Lt už paprastą bilietą (norint taip kompensuoti nuostolius dėl privalomų nuolaidų), arba 40 minučių stotelėje žiemą (žr. kitą punktą).
5. Na, ir pabaigai dar vienas pastebėjimas: privačios įmonės labiau vertinamos, nes jos visada (teoriškai) siekia efektyvumo. Bet pasakykit nuoširdžiai, ar Jums norėtųsi, kad autobusų grafikai būtų efektyvūs? Kitaip sakant, subalansuoti taip, kad reiso metu autobusas visada būtų pilnas? Piko metu gal ir praverstų, bet, kaip pastebėjau – žiemos vakarą ne kas, o vaikai, ne kas :D Per didelis efektyvumas čia nelabai pageidaujamas…

Dar liko nepaminėtos problemos su privalomu minimaliu darbuotojų skaičiumi (vairuotojams neleidžiama visiems išeiti į streiką vienu metu) – tai sunkoka nustatyti privačiai bendrovei bei nepelningų reisų atsisakymas – realiai, jei gyveni užkampyje, tai autobuso sulauksi, tik tada, kai ten aukso/naftos atras. Ką padarysi. Bad luck, they say.

Ir galiausiai – visgi, sakykim, kad turim privatų parką, kurio neriboja jokios kainų lubos. Žinot, kas būtų? Mašinų Lietuvoje parduotų daugiau, bet…