Modernioji Kinija

Po pirmųjų 5 dienų Kinijoje mes pradėjom jaustis gan pavargę. Visgi buvo daug vaikščiojimo Pekine, naktinės kelionės traukiniais (Pekinas-Xian ir Xian-Nanjing), bėgimas per vietines įžymybes, ir šioks toks civilizacijos trūkumas. Todėl kai atvažiavom į Nanjing, senąją Kinijos sostinę, kuri yra per 200km nuo Shanghai, mus apėmė labai geras jausmas – gatvėse jokių šiukšlynų, metro darbuotojai šneka angliškai, o kavinėse maistas tau paduodamas, o ne numetamas.
Kadangi Nanjing buvom nusprendę praleisti lygiai pusdienį, geležinkelio stotyje nusipirkom žemėlapį, ir patraukėm kažkokio parko link. Kaip paaiškėjo, tai buvo Kinijos demokratinės revoliucijos lyderio Sun Yat-sen mauzoliejus (taip, ir Kinijoje tokia buvo..), ir daug visokių random gražių vietų (žr. nuotraukas apačioje). Viskas buvo labai fun, kol nesutemo (kas įvyksta maždaug 18h…), ir mes kaip turėjom traukti atgal į geležinkelio stotį. Paaiškėjo, kad autobusas, kuriuo atvažiavom, nebevažiuoja, taksi aplinkui nesimato, o kai garsiai stotelėje paklausi “Excuse me, does anybody speak English here?” sulauki tik poros sekundžių tylos ir daug “Bu dong” (nesuprantu kiniškai)… Po keliolikos beveik-panikos minučių visgi paaiškėjo, kad vienu iš autobusų galima nuvažiuoti, kur mums reikia. Saugiai atsiradome stotyje, o tada – į tikrają civilizaciją, į Shanghai, 230km/h greičiu.

Shanghai

Į Shanghai atvykom maždaug 22h. Tamsu, žmonių aplink visai nėra, visai ne tai, ko tikėtumeis iš moderniausio Kinijos miesto… Darbas #1 – susirasti viešbutį. Čia vėl atsiskleidė išradingieji kinų verslo modeliai. Užeini į viešbutį, matai parašytą kainą – dvivietis kambarys 420 CNY. Dėl visa ko paklausi, kiek kainuoja dvivietis kambarys, gauni atsakymą – 300CNY. Išeini į lauką, ten tave pasigauna kažkoks senukas su pluoštu viešbučių bukletų. Su juo pasideri, ir galiausiai grįžti į tą patį viešbutį, ir gauni kambarį už 260CNY. Kur logika? Senukas už savo darbą nieko neprašo…
Kitos dienos rytą pradėjome turą po miestą. Pradėjome nuo pagrindinės pėsčiųjų gatvės. Įsivaizduoki dabar ėjimą su pastoviu “DVD? iPhone? Lady Massage? Shoes?”… Nu nors pradėk rėkti. Galiausiai pradėjau atsakinėti “I have shoes, thanks”, o kai jie sakydavo, kad man reikia dar, ginčydavausi, kad neturiu 4 kojų…. Bet labiausiai buvome apspisti Shanghai prieplaukoje. Vietoj to, kad galėtume grožėtis nerealiu dangoraižių vaizdu, teko pastoviai atsimušinėti nuo aitvarų pardavėjų.. Surizikavau nusipirkti 1, nusidėrėjau iki 6LT nuo 15LT, ir buvau gan patenkintas. Tepraėjo 3 minutės ir Danielius, grįžo su dviem aitvarais už 3LT…. Tačiau šypsena pradingo ir jo veide, kai mums pasiūlė 6 aitvarus už 1LT…. Nekenčiu derybų!
Kitas keistas dalykas – kad žmonės labai trokšta su tavim kalbėtis. Jie nieko neparduoda, jie nieko neprašo, jie net gali būti tokie patys turistai (tik iš Kinijos), bet jie nori su tavim kalbėtis… Kai buvom prie Didžiosios Sienos, ten su mumis visi norėjo fotografuotis… Na, bet fotografuotis užtrunka kelias sekundes, o pokalbiai užtrunka bent 10… Absoliučiai nesuprantama kultūra :)
Ne ką mažiau nesuprantama, iš tikrųjų, yra ir lietuvių politikų… Užlipę į Shanghai apžvalgos bokštą radom daug įvairių palikėjimų Shanghai miestui nuo viso pasaulio politikų. Tarp jų buvo ir Artūro Paulausko, tuo metu buvusio Seimo pirmininko. Vienintelė problema ta, kad jis nesugebėjo parašyti jokio palinkėjimo – tik pasirašė. Nu kur mandagumas?

Įstabiausios Shanghai vietos:

• Apžvalgos bokštas (the Oriental Pearl). Brangoka, bet labai verta aplankyti. Visgi naktinis Shanghai atrodo įspūdingai, o jei dar nebūtų to smogo…
• Yuyuan sodai ir visos aplinkinės gatvelės – viduje pajunti tą imperatorišką ramybę bespoksodamas į šimtus auksinių žuvelių, išorėje gali pasinerti į derybas bandydamas nusipirkti arbatos, šilko ar dar šiaip kokį niekutį..
• The Bun (prieplauka) – viso Shanghai finansų rajono panorama + šimtas aitvarų pardavėjų. Gal ne per daug malonu, bet pajusti būtinai reikia :)

Ir vienas pastebėjimas – kad ir koks bebūtų modernus miestas Shanghai, metro vis viena baigia darbą 22h…..

Shanghai miestu ir baigėsi mano kelionė po Kiniją. Dar planavome aplankyti Hangzhou, bet nepavyko gauti traukinio bilietų, tad teko praleisti dar vieną dieną Shanghai, dėl ko tikrai nesigailiu. Per 8 dienas įvairiomis transporto priemonėmis sukorėm bent 6000km, pamatėme 4 miestus, traukiniuose praleidom virš 30 valandų, beveik viršijom savo HSBC kredito limitą, prifotografavom kelis GB nuotraukų, ir apturėjom daug fun. Tikrai daug.