Šiandien turėjau visai gerą vakarą – teko pabūti interviuojamam dviejų studentų iš “The Netherlands”, o po to dar su pasiblaškyti mieste. Sakė, patiko jiems po “the forests of Vilnius centre” pasivaikščioti – turbūt mes to dažnai neįvertinam. Bet čia ne apie tai. Čia (spėkit!) – čia vėl apie aukštąjį mokslą.
Nors dabar viskas Lietuvoje ir aprimo su visom reformom (tiksliau, kažkas pagaliau prastūmė sprendimus, ir dabar ilsisi), problemų n + 1. Bet įdomumo dėlei šįkart – apie tai, kokias problemas sprendžia ten, vakaruose.
Problema #1: mažai bendravimo tarp administracijos ir studentų
Na, problema kaip ir aiški. Administracija neturi jokio tiesioginio ryšio su studentais, ir nori jį gauti. Ir, čia studentų asociacijos stengiasi išnaudoti savo pozicijas kaip galima daugiau. O ir iš administracijos pusės, sako, labai aiškiai jaučiamas noras studentus matyti ne kaip vartotojus, o kaip tuos, kurie priima sprendimus, kaip, ką ir kodėl keisti studijų programose ir susijusiuose dalykuose.
Ką mes turim Lietuvoje? Ar kas nors klausia studentų? Ar kas nors labai klausė studentų prieš priimdami visas reformas? Ne. Visi labai gudrūs ir tikrai daugiau žinantys. O universitetuose studentų nuomonė irgi “labai” svarbi… Matyt todėl gerą žodį apie dėstytojus dažnai išgirsti… O juk taip nesunku padaryti feedback sesijas po kursų, kad studentai galėtų konstruktyviai arba nelabai išsakyti savo pastabas. Bet turbūt tai neįmanoma kol kas – pasakyk tik ką nors, ir stipendiją pamiršk… Čia žmonės vis dar plaukus dažosi tokiu metu, kad iki tam tikro kurso išbluktų… O ir apskritai, kam tas bendravimas tarp šitų dviejų šalių rūpi? Ir mūsų verslo įmonėse ne taip seniai pradėjo tokie dalykai rūpėti.. Tad šitą turbūt teks atidėti ateičiai..
Problema #2: Studentai: “o ko aš čia turėčiau stengtis?”
Kitaip sakant: “man svarbiausia pabaigti mokslus, o gerą darbą juk vis vien gausiu”. Na, mes čia turbūt tos problemos kaip ir neturime. Bet tokios griežtos sistemos su kreditais norint pereiti į kitą kursą, reiktų ir pas mus. Ten, pasirodo, ISM’iška taktika veikia visur – po pirmo kurso atkrenta iki 30% studentų, vėliau – dar truputį.
Problema #3: Verslumo, vaikai, verslumo..
Entrepreneurship… Vaikosi jie jo per visus galus. Ir žinot ką? Jie į mūsų šalis žiūri kaip į vietas, kuriose galima pasimokyti, kaip tai daroma. esame tiesiog didieji verslininkai! ;)
Problema #4: Lygių universitetuose skirtumai
Va čia tikrai aktualus dalykas ir ant mūsų svieto. Juk VU ir šU skiriasi, deja, daugiau nei viena raide.. Čia Olandijos valdžia tvarkosi gan įdomiai (ir, manau, protingai, visgi): visi universitetai turi pasiekti minimalų kokybės lygį, ir tai yra reguliariai tikrinama tam tikrų instancijų; ir jie pristabdo per didelius “pozityvius nukrypimus nuo normos” – kitaip sakant, visi universitetai išlieka panašaus lygio visada. Ta antra sistemos dalis, sakyčiau, gan netikėta, bet verta dėmesio – taip universitetams nebereikia kovoti dėl lėšų, nebereikia imti kuo daugiau studentų, ir nebereikia nervintis, kad “pas mus tik lėvi renkasi”. Tiesa, efektyvumo gal kiek ir prarandama.. bet ar daug pas mus jo dabar?
Ir šiaip, tiesiog įdomu, kad ten studentų asociacijos ne tik renginius organizuoja, ar su administracija bendrauja – jie net papildomus vadovėlius studentams išleidžia. Nors, sako, aktyvių žmonių trūksta kaip ir pas mus…
Na dėl universitetų lygumo tai man gan sunku įsivaizduoti. Gerai, jei yra kažkokie kokybės reikalavimai, bet neįsivaizduoju kaip pasiekti kad visi būtų bent panašūs. Pvz.: Anglijoje yra koks Oxford, kuris jau prestižas tipo, o tarkim koks Luton (populiarus gan tarp lietuvių) ar Thames Valley yra pats dugnas, Amerika turi Harvard, Stanford, na dugnų amerikos nežinau, bet esmę supranti. Taip pat manau visam pasauly yra :)
O ar reikėtų klausti studentų nuomonės apie reformą? Studentai suinteresuoti sutaupyti kuo daugiau pinigų, tad vis tiek sakys „ne“.
Bet pardavėjas parduotuvėj gi irgi nesitaria su klientais „ką pasakytumėte, jei pakelčiau ledų kainą dar 50 ct.“ Ir taip visiems aišku.
Bet reforma turėtų „in the long run“ išeiti į gerą (dar geriau būtų, jei universitetus privatizuotų).
Apie mokamuosius dalykus nuomonės gal ir gerai paklausti. :)
O #4 tai totali nesąmonė. Konkurencija skatina tobulėjimą. Čia tas pats, kas statytų Vilniuj dvi firmos du dangoraižius, ir kai viena išsiveržtų, atvarytų kita truputį pagriauti, kad per greit nepastatytų. Nonsense.
Galvojau, Olandijoj rinkos ekonomiką skatina. Bet jie taip ir nesupranta, kas tas liberalizmas. Hmm… :)
Hm.
@blogger: matai, klientai, kai perka ledus, turi teisę (ir ja naudojasi) reikalauti tam tikro kokybės. O vat studentų ši teisė kažkaip primirštama, na, arba jie patys nelabai dar suvokia, kad gali tai daryti. Be to, ledų pardavėjas suvokia – jei jo ledai bus lėvi, niekas nepirks. O vat universitetams – vienodai šviečia. Žmonių juk bus. Todėl ir reiktų studentų klausti apie reformą, apie mokslo kokybę – juk pardavėjas realiai yra valstybė (universitetai nors ir nepriklausomi, bet iš tiesų priklausomi..), ir jis turi rūpintis kokybe. Ne veltui versle visokios customer satisfaction apklausos būna ;)
O dėl #4 – čia kaip ir dėl pastebėjimo apie privatizavimą. Greičiausiai taip – gal ir nesąmonė. Yra tik viena galimybė: universitetai neišgyventų rinkos sąlygomis, arba mes nenorime, kad jie taip gyventų. Tiesa ar ne? Reiktų pasianalizuoti. (nors pamenu yra tekę debatuot apie kalėjimų privatizaciją, ir net tai atrodo gan įmanoma :) )
Ledus lyginau su universitetu, nes kaip ir universitetas, ledai nėra būtina prekė (galima paprasčiausiai neiti į universitetą, kaip ir nevalgyti ledų). :)
Bet, atrodo, daug lietuvių galvoja kitaip. Na, jei tai yra būtina prekė, ir jei visos prekės yra prastos, tai rinkos sąlygomis kažkas turėtų pradėti gaminti gerą prekę ir visi klientai suplauks ten. Be to, bet kuriuo atveju, galima išvažiuoti į užsienį.
Nematau priežasčių, kodėl žmonės turėtų nenorėti, kad universitetai gyventų rinkos sąlygomis. ;)
Imho, čia ir pasimato problema: “jei visos prekės yra prastos…” ar tikrai atsiras kažkas, kas teiks geresnę? Turim pavyzdžių, kaip TVM ar ISM. Tada iškyla kiti du klausimai: a) kaip daryti su valstybės remiamamais studentais? Na, sutvarkius paskolų sistemą, manau, galima išspręsti. b) ką daryti su nepopuliariom ir nepelningom studijų programom? (ne veltui ISM ir TVM abu yra verslo vadyba ir ekonomika užsiimantys ;) ) – čia rinkos mechanizmas tiesiog pasakytų – velniop jas, juk jei nėra poreikio – tai kam reikia? Kas norės – tas nuvažiuos į Lenkiją, Angliją ar dar kur. Tik vat klausimas, ar mes, kaip valstybė, to norime.
Anyway, matau naujo posto temą :)
Geriau jau turėti vieną gerą ekonomikos studijų programą, ir kas nori mokytis chemijos, važiuoja į Lenkija, nei turėti abi šias programas vien „dėl vaizdo“.
Na, bet surinkus visų sričių geriausius Lietuvos specialistus (chemijos, fizikos, etc), galima būtų padaryti neblogas studijų programas. O kitos tegu bankrutuoja. :)
[...] šiokios tokios diskusijos, kilusios praeitame mano įraše; prisiminęs debatavimą Kijeve, nusprendžiau kokiai savaitei [...]