Entrepreneurship Competition Vilnius 2009

By Aurimas on Kovas 9, 2009

Mūsų didysis prizas :)

Mūsų didysis prizas :)

Šeštadienį vėlai vakare baigėsi kasmetinis ECV (anksčiau buvęs JVK) verslumo konkursas. Baigėsi lygiai taip pat kaip prieš du metus – mūsų komanda LT from LV (Arvydas, Justas, Vaidotas ir aš) laimėjo tiek simuliaciją, tiek case study, ir karjerą šiame konkurse pabaigė taip, kaip ir pradėjo prieš du metus – pirmąja vieta. Per tris studijų metus teko sudalyvauti ne vienam konkurse, tad šįmet vietoj tiesiog pasidžiaugimo pergale, keli take-aways visiems, kurie dalyvauja tokio pobūdžio renginiuose:

  • Jei organizuojate tokį konkursą, svarbiausia ne didžiulis biudžetas ir perpildyti banketai. Dėl šįmetinės krizės beveik niekas nesutiko paremti šio pakankamai aukšto lygio konkurso (gėda kompanijoms, gėda..), tad valgėme VU EF valgykloje, viskas vyko universitete, o nakvojome Erasmus studentų barakuose. Palyginus su pernai “Panorama” viešbučiu – šiek tiek arčiau žemės, bet niekam tai nepakenkė. Viską atpirko nuotaika. Na, nebent tas nelemtas virusas, kuris pakirto 75% dalyvių (ir mane tarp jų), būtų buvęs išvengtas viešbutyje. Bet abejoju.
  • Jei esate kompanija, kurios paprašo parengti case study, nepatingėkite, ir pasėdėkite. Šįmet KPMG aiškiai patinginiavo, ir mums liepė ne tik įšspręsti problemą, bet ir ją susigalvoti – t.y. ne tik parodyti, kodėl reiktų sujungti dvi įmones, bet ir patiems išsirinkti dvi įmones iš LT/LV/PL. Iš dalies – sudėtingiau, tad įdomiau, bet aš vis vien manau, kad dalyvių sprendimus tokiu atveju yra pernelyg sunku vertinti vienodai (o kas jei pasirinksiu įmones, apie kurias niekas nieko nežino?), pernelyg daug tikimybės, kad dalyvis tiesiog pasinaudos savo turimomis “apdorotomis” žiniomis, o ne bus priverstas galvoti. Case study neveltui vadinasi case study. There must be a case ;)
  • Jei esate dalyvis, prezentacijos turinys ir net skaidrės dar nėra viskas. Labai svarbu, kur sudėti svarbiausi taškai ant i, ir kaip visgi žmonės prezentuoja. Šio konkurso atveju – dvi SSE komandos pasirinko beveik dvi identiškas poras: mes jungėm Sanitą ir Olainfarm, o kita komanda – Sanitą ir Grindex. Turiu pripažinti, kad mes Grindex tiesiog suebėjom pražiopsoti, ir tas variantas tikrai logiškesnis. Bet taškų daugiau gavome mes – už tai, kad sudėjom viską, ką reikėjo, ir pasakėm taip, kaip reikėjo.
  • Jei sėdite komisijoje – nepavarkite. Rimtai. Labai apsidžiaugiau, kai pirmą komandą labai stipriai užsipuolė net du komisijos nariai. Ne tik todėl, kad tai reiškė, kad jie atskirs “grūdus nuo pelų”, bet ir todėl, kad arši kritika yra tai, kas labiausiai padeda tobulėti. Deja, komisija pavargo greitai, ir paskutinėms prezentacijoms jau nebeturėjo klausimų, kartu net įvertindami kai kuriuos pasiūlymus (jungti Flylal Group ir AirBaltic?) labai aukštais balais. Nu negerai taip ;)

Besidomintiems – mūsų pristatymas (kodėl galima būtų jungti Sanitas ir Olainfarm)

Popularity: 53% [?]

Posted in , | Tagged , , , , , | 7 Responses

Mama, noriu būti komentatorius!

By Aurimas on Vasaris 9, 2009

Barcamp Baltics 2009 dalyvių prezentacijos

Barcamp Baltics 2009 dalyvių prezentacijos

Kaip žinia, Barcamp Baltics 2009 vieną pristatymą padariau ir aš. Šiek tiek kitokį nei dauguma, nepristatantį jokio produkto, tiesiog papasakojau savo idėją, savo mintį – komentarai, pats svarbiausias user-generated content ramstis, turi ateityje pasikeisti. Turi tapti svarbesnis nei dabar. Ir gal jau net po truputį tai vyksta. Bet apie viską iš pradžių.

Komentarų svarba besiformuojant socialinėms interneto ypatybėms

Prezentaciją pradėjau paprastai. Žinot, web2.0, kad ir kaip bebūtų nusibodęs, vis dar svarbus. Bet ar niekad nekilo klausimas, iš kur jis toks atsirado? Kodėl būtent taip, o ne kitaip? Vienas iš pagrindinių web2.0 ramsčių – tai vartotojų sukurtas turinys. O koks tas turinys? Jei žmogus pažvelgsi 10 metų atgal, į 1998, kai dar frazės web2.0 niekas nebuvo girdėjęs, jau rasi vartotojų sukurto turinio. Forumai (kas prisimena phpBB?) – realiai, tai tik vartotojų sukurtas turinys. Nieko daugiau. Kodėl Delfi buvo toks sėkmingas senais laikais? Todėl, kad vartotojai grįždavo ir grįždavo dar kartą perskaityti komentarų, ar parašyti savo. O Delfi pageviews skaitliukas tik sukosi ir sukosi. Komentarai – tai pati primityviausia user-generated content forma. Tai ta bakterija, nuo kurios viskas prasidėjo. Kas yra tinklaraštis? Iš principo, tai tik didelis komentaras kokia nors tema.  Tinklaraštis – tai evoliucionavęs komentaras. Bet jei ne komentarai, galbūt viso to, ką turime dabar – neturėtume. Negana to, kad komentaras yra primityviausia user-generated content forma, tai yra svetainės savybė, pagal kurią mes kartais sprendžiam, ar tai priklauso web2.0 šeimai. Gyvas pavyzdys: “Ar sutinkat, kad tikras tinklaraštis privalo turėti komentarus po kiekvienu įrašu?” Komentarai yra žiauriai svarbus dalykas visame interneto vystymesi. Tačiau jie realiai liko tokie, kokie ir buvo prieš 10 metų. Kaip Delfi komentuodavome, taip ir komentuojame. Taip, vietomis atsirado žvaigždutės, taip, yra dar vienas kitas dalykas, bet iš esmės komentarai liko tokie pat.

Komentarai šiandien

Pirmas dalykas kurį reiktų pastebėti, tai kaip pasikeitė rolės internete. Situacija prieš penkis-dešimt metų: yra kompanijos, ir yra blogeriai. Pirmieji – tai tikrieji turinio davėjai, tie, kurie rūpinasi, kad jų tekstai pasiektų mases. Antrieji – tie, kurie aprašinėja kompanijų produktus, generuoja tą tikrąjį vartotojišką turinį. Klausimai, kuriuos bando atsakyti kompanijos: kaip pritraukti didesnį blogerių dėmesį? Kaip užtikrinti, kad jų atsiliepimai geri? Kaip užtikrinti, kad jie sugrįžtų, kai išleisime naujus produktus? Situacija #2 (dabar): yra blogeriai, ir yra komentuotojai. Pirmieji kuria turinį, rūpinasi, kad juos išgirstų kuo daugiau žmonių. Antrieji vaikšto po tinklaraščius, ir komentuoja. Klausimai, į kuriuos bando atsakyti blogeriai: kaip gauti daugiau komentarų? kaip užtikrinti komentarų kokybę? kaip paversti juos į nuolatinius skaitytojus? Jaučiasi panašumas tarp situacijų? Mes, blogeriai, dabar esam tokioj pat pozicijoj, kaip anksčiau buvo kompanijos. Mes ieškome user-generated content, mes patys jau jaučiamės tie “tikrieji turinio davėjai”.

Antra, reiktų pastebėti, kad nepaisant to, kad atsirado visokio plauko naujovių, visokių formų vartotojų sugeneruoto turinio: wiki, tinklaraščiai, social bookmarking, ir pan komentarai liko absoliučiai tokie, kokie liko. Neatsirado nieko, kas pagerintų tokio tipo pokalbių kokybę, transformuotų juos į kažką naujo, suteiktų didesnes galimybes. Argi tai nekeista? Argi nekeista tai, kad kažkas, kas buvo toks svarbus užvedant visą web2.0 reikalą vis dar stovi ten, kur stovėjo prieš 10 metų? Žinau, kad atsiras norinčių pasakyti, kad microblogging (a.k.a. Twitter) yra nauja komentarų ir pokalbių forma. Bet aš nesutinku. Microblogging nėra komentavimas. Iš principo galėtų būti, bet nėra. Per daug lifestreaming, per daug random triukšmo. Ten labai retai vyksta pokalbiai, retai vyksta komentarai nukreipti į tam tikrą problemą. 90% ten apie save, o ne apie tai, kas aplink.

Iš tikrųjų, tai aš nesu visai teisus sakydamas, kad niekas nepasikeitė su komentarais. Pasikeitė, bet tik back-end’e. Mes turim Backtype, su kuriuo gali surasti visus savo internete parašytus komentarus (ar bent gali pabandyti). Mes turim galimybę outsource’inti savo komentarų sistemas (Intense Debate, Disqus), su kuriomis kartu ateina galimybė geriau juos moderuoti, vertinti, ir pan. Turim ir šiokias tokias komentarų sekimo tarnybas (Cocomment, Commentful), su kuriomis galime sekti tas diskusijas, kuriose dalyvaujam, ir kur tikimės išgirsti ką nors naujo. Bet visa tai veikia dar tik mūsų užnugaryje, padeda mums lengviau susitvarkyti, greičiau suvalgyti visą gaunamą informaciją. Komentarų vertę mes suprantame taip pat, kaip supratome 5 metai atgal  – faina, kai jų yra, bet šiaip tai “ai….”.

Komentarų ateitis

Jei klausiat manęs – komentarai turi ateitį, ir svarbią.

  • Mes seksim savo komentarus. Mes turėsim tarnybas, su kuriomis galėsim patikimai sekti komentarus, ir tai pastoviai darysim. Kodėl? Todėl, kad suprasim, kad komentarai turi vertę, ir kad nenutrūkstančios diskusijos gali duoti labai daug.
  • Mes seksim kitų komentarus. Kitų turinį jau sekam. Ir sekam ne tik tinklaraščių įrašus, sekam ir tweet’us. Tai kodėl turėtume nesekti komentarų? Jei mus veža, kaip žmogus rašo apie šunis, ar neturėtų mums būti įdomu, ką jis komentuoja kituose šuniškuose puslapiuose?
  • Mes skaitysim komentarus. Atsimenat laikus, kai pereidavot per kiekvieną tinklaraštį, ir žiūrėdavot, ar yra naujas įrašas? O ką darot dabar? Turbūt naudojatės RSS privalumu – jūs neinat pas turinį, turinys eina pas jus. Bet tuo pačiu metu, jūs neinat pas komentarus. Bet jie, deja, pas jus neina taip pat, kaip eina įrašai. Kada buvo paskutinis kartas, kai atsidarėt įrašą tik todėl, kad norėjot paskaityti komentarus (ne pats pakomentuoti, bet tik paskaityti)?
  • Mes kontroliuosim savo komentarus. Diskusijos “kam priklauso komentarai – komentuotojui ar svetainės savininkui?” bus baigtos. Mes galėsim sugaudyti visus komentarus. Galbūt netgi kontroliuosim visą lauką aplink komentaro tekstą, ir turėsim teisę ten talpinti, ką tik norim. Net ir reklamą.

Iš esmės, jau yra dviejų tipų tarnybos, kurios gali padėti suprasti, kur juda komentarų tobulėjimas. Pirmasis tipas – Google Friend Connect ir Facebook Connect. Be visų kitų dalykų, jos iš esmės leidžia komentuoti prisijungiant jau savo turimu vartotojo vardu (Facebook/Google). Taip kiekvieną kartą komentuodamas tu praneši sistemai, kur paliekamas komentaras, ir suteiki galimybę visus juos surinkti į vieną. Tad jos su komentarais daro kažką tokio, ką su įrašais padarė RSS – suneša viską į vieną vietą. Ne tu eini pas komentarus, bet jie parseka namo. Antrasis tipas, ar tiksliau, antroji tarnyba, tai FriendFeed. Ilgiau skaitantys mano tinklaraštį gal prisimins, kaip kažkada klausiau – kodėl niekas nerašo apie šią tarnybą? Ši tarnyba – tai didžiulis real-time turinio agregatorius su komentavimo galimybe. Tai yra nuostabi informacijos apdorojimo tarnyba. Ten vyksta daug geresnės diskusijos nei įprasto tinklaraščio komentaruose, nes ten viskas vienoje vietoje. Ten gali įvertinti gerą komentarą, ir tai pastebės kiti. Ten visos galimybės virti tikriems pokalbiams, nes niekas niekur nedingsta. Kai kurie dėl to pyksta, nes tinklaraščiai praranda lankytojus, bet jau dabar yra komentarų iš friendfeed integracijos galimybė atgal į originalų turinį. Iš esmės, Friendfeed gali tapti ta vieta, kur vyksta diskusijos. Ta vieta, kur tu visad ateisi komentuoti.

Kodėl komentarai taip turėtų rūpėti?

Kai pasakojau, mačiau keleto žmonių veidus – “jo, gal ir gražios idėjos, bet kodėl taip turėtų būti? kodėl mes turėtume pradėti rūpintis komentarais?” Na, visų pirma, tai tavo turinys. Tavo, tu jį sukūrei, ir galbūt sukūrei jį kokybišką. Tai kodėl neturėtum stengtis jo perduoti savo skaitytojams? Juk iš principo, ką kiekvienas iš mūsų daro, tai informacijos filtravimas individo lygyje ir perdavimas skaitytojams. Ar tai asmeninė informacija, skirta tėvams ir pažįstamiems rašomame tinklaraštyje, ar tai vieta, kur stengiesi perteikti savo nuomonę, principas tas pats. Tu filtruoji informaciją, ir ją perduodi tiems, kurie tave skaito. O didelė tikimybė, kad jie tave skaito būtent todėl, kad tu atfiltruoji juos dominančią informaciją. Tai jeigu komentaras yra tokia pati informacija, kodėl neparodyti skaitytojams ir jo? Komentaras gali būti ne mažiau vertingas, nei įrašas. O gali būti ir vertingesnis, nes sujungia skaitytoją su kitu įdomiu turiniu.

Antra, kalbėti verta. Jei pažvelgsi į populiariausius blogerius – tebūnie tai pasauliniu lygiu (Robert Scoble), ar Lietuvos (Karolis Pocius) – jų įrašų turinys tikrai geras, nieko nepasakysi. Bet yra nemažai žmonių, kurie rašo ne ką blogiau. Šitie žmonės yra tokie populiarūs, nes jie bendrauja. Jie jungia atskiras dalis į bendrą paveikslą, jie komentuoja, jie suveda skaitytojus su nauju turiniu, naujomis žiniomis, kurios egzistuoja aplink. Ir nemaža to padaroma būtent komentarais. Jų komentarus tikrai būtų verta sekti.

Ir galiausiai, komentuoti lengva. Šiame tinklaraštyje turiu 140 įrašų ir dar 40 draft’ų. Aš fiziškai neturiu laiko, kada parašyti įrašus. Bet komentuoti kartais laiko atsiranda. Jei žmonės mane skaito dėl mano turinio, ar neskaitytų mano komentarų? O jei skaitytų, tai vadinasi, komentarai gali būti trumpalaikis išsigelbėjimas nuo blogdepresijos.  O gal ir nebūtinai trumpalaikis. Galbūt nebūtina rašyti tinklaraščio. Galbūt tiesiog gali būti komentuotojas. Jei tavo komentarai bus geri, galėsi būti ne mažiau svarbus. Ir nors nebūsi nei blogeris, nei tweet’eris, būsi tikras social media, user-generated content atstovas. Būsi komentuotojas.

P.S. Pačias skaidres žadu įdėti ryt, kartu su anglišku įgarsinimu. My first podcast is coming :)

Popularity: 64% [?]

Posted in | Tagged , , , , , , , , , , , | 11 Responses

Barcamp Baltics 2009

By Aurimas on Vasaris 9, 2009

Barcamp Baltics 2009 - Riga, vasario 6-8 dienos

Barcamp Baltics 2009 - Riga, vasario 6-8 dienos

Kaip žinia, vakar baigėsi kasmetinė “internetinių reikalų” nekonferencija Barcamp Baltics 2009. Lankiausi ir pirmojoje, pernai, ir galiu pasakyti – šįmet blogiau tikrai nebuvo. Gal ir krizė, gal dalyvių ir mažiau, bet kokybės prasme – pats tas. Šįmet negalėjau atbūti visą konferencijos laiką, tad realiai mačiau tik penktadienio antros dienos pusės prezentacijas, paruošiau vieną pats (taip išpirkdamas savo kaltę, kad pernai to nepadariau), ir dar spėjau šeštadienį pasimalti Opera pristatyme apie mobilių įrenginių vartojimą, bei atsėdėti dalyje Barcamp Idol.

Prezentacijų mačiau tik 5, tad norintiems sužinoti bendresnį vaizdą, patariu paskaitinėti Karolio Barcampinius įrašus. Iš mano pusės, įspūdžiai tokie (p.s. visos nuorodos veda į slideshare.net patalpintas prezentacijas):

  1. “Why advertising in blogs is BAD?” – tiesa sakant, neverta dėmesio. Atėjo žmogelis, kurio pagrindinė mintis buvo tokia: jei pradėsit reklamuotis, vadinasi norėsit reklamuotis ir dar daugiau. Jei norėsit reklamuotis dar daugiau, tai vadinasi turėsit pritraukti dar daugiau skaitytojų. Skaitytojų galėsit pritraukti dar daugiau tiktai rašydami labiau mainstream turinį. Galiausiai viskas pasibaigs tuo, kad rašysit tik apie Zvonkės kojas. Prezentacija naudinga nebent tuo požiūriu, jei mėgsti žaisti žaidimą “surask kuo daugiau loginių klaidų”. Asmeniškai, visiškai neįtikino. Bet už tai davė mintį, kurią pastebėjau viso Barcamp metu – visi galvoja: a) kaip gauti pinigų iš to, ką darai? b) kaip gauti dar daugiau pinigų iš to, ką darai? Kas šiek tiek liūdina, nes atrodo, kad šiais laikais viskas turi turėti verslo modelį. Nu kodėl?
  2. Važiuojam.lt,  car-sharing site. Pažįstamų žmonių projektas, tad gal buvau kiek neobjektyvus, bet man pasirodė, kad buvo galima pristatyti ir geriau. Vaziuojam.lt esmė – sujungti vairuotojus, kurie turi laisvos vietos mašinose, ir nori ja pasidalinti (nemokamai arba už pinigus), ir tuos, kurie nori kur nors nuvažiuoti, bet nenori tranzuoti, o autobusas – per brangu. Didžiausias prezentacijos take-away: Gyvenam laikais, kai visko turim perteklių. Wikipedia – tai projektas, kuriame žmonės dalinasi žinių pertekliumi. Open Source – tai iš esmės yra savo sugebėjimų dalijimasis su kitais. Ir labai dažnai daug daugiau naudos sukuriame iš to, kad atiduodame kažką nemokamai, negu kad tik laikytume sau. Kaip ir laisvą vietą mašinoje.
  3. Front-end optimization for techies. Denio prezentacija tikriems geek‘ams. Apie tai, kaip sutaupyti kiekvieną bitą, apie tai, kaip sumažinti HTTP kreipimųsi skaičių, ir užtikrinti maksimaliai spartų svetainės veikimą. Minification, gluing, encoding and caching – tai buvo pagrindiniai pristatymo ramsčiai. Apie kelis net aš,  tik programuotojas-megėjas, esu girdėjęs, tad tikrieji web front-end kūrėjai tikrai turėtų tai žinoti. O geriausiai, turėtų žinoti ir gerokai daugiau. Pavyzdžiui, persiskaityti Yahoo siūlomas tinklapių kūrimo taisykles.
  4. Simplicity in the web. Dar viena Denio prezentacija, šį kartą jau normaliems žmonėms. Ir, iš tikrųjų apie tai, kad paprasčiausia logika, paprasčiausi usability principai labai dažnai pamirštami kuriant tinklapius. Kodėl Lietuvos Geležinkelių URL’ai yra 300 simbolių ilgio? Juk kai kurie vartotojai gali norėti juos atsiminti! Svarstot, kaip turi atrodyti “nieko nerasta (404 klaida)” puslapis? Galvokite, kokia jo paskirtis! Viskas turi būti daroma paprastai ir aiškiai. Bet tai nereiškia, kad primityviai.
  5. Browsers: bye desktop, mobile now and further. Opera Chief Standards Officer, Charles McCathieNevile, pasakojimas apie mobilios naršyklės, ir mobilių įrenginių iš principo, naudojimą. Apie žvejus, kurie mobiliais susižino, kuriame turguje didesnė paklausa. Apie tai, kad Afrikoje mobilūs turi po kelias vartotojo paskyras, nes ten jie naudojami, kaip pas mus kompiuteriai – šeimoje vienas, ir tiek. Apie tai, kad Opera Mini daug kur naudojama ir desktop kompiuteriuose, nes taip taupomas bandwidth, kuris ne visur toks pigus, kaip pas mus. Pretty Exciting Stuff. Pasirodo, Opera kiekvieną mėnesį paskelbia naują report’ą apie tai, kaip mobilūs įrenginiai naudojami pasaulyje. Verta užmesti akį.

Bet daugiausiai naudos visgi atnešė pertraukėlės tarp prezentacijų ir laisvi vakarai. Pagaliau susitikau gyvų blogerių – Karolį, Liudą, Paulių, Povilą, Tygą, lietuviškojo OpenCoffee Club organizatorius, keletą lietuviškųjų IT firmų – CoralMap, Hostex atstovų. Taip pat persimečiau žodžiais ir apsikeičiau kontaktais su keletų latvių, dar vienu kitu random žmogum. Labai kūl, kai vienoje vietoje gali rasti didelę koncentraciją žmonių, turinčių panašius interesus.

Ir taip… žinau, kad gal ne vienas skaitė tikėdamasis surasti ką nors apie mano paties prezentaciją, kurią Karolis vis mini, ir vis laukia, kol aš ką nors parašysiu :) Šitame įraše jos nėra, bet ji bus. Jau šiandien.

Popularity: 52% [?]

Posted in | Tagged , , , | 4 Responses

Ką aš išgirdau inauguracinėje kalboje

By Aurimas on Sausis 20, 2009

Our challenges may be new. The instruments with which we meet them may be new. But those values upon which our success depends — hard work and honesty, courage and fair play, tolerance and curiosity, loyalty and patriotism — these things are old. These things are true. They have been the quiet force of progress throughout our history.

Gal ir ne į temą mano tinklaraščiui, bet to aš labiausiai pasigendu čia, pas mus. To rėmimosi paprastais dalykais, ne Paksu, ne Valinsku, ne nauju PVM mokesčiu. To aš pasigendu ir iš žmonių, ir iš politikų – pirmieji niekada garsiai nereikalauja, antrieji niekada apie tai nešneka. To aš pasigendu dar milijone dalykų, kažkada aprašytų bei neaprašytų čia. Kartais to pasigendu ir iš savęs, bet neleidžiu sau to pamiršti. Gal Lietuvoje  mums šiandien ir ne šventė, bet vis vien palinkėsiu – neleiskim sau pamiršti. Vertybių, be kurių visa kita tik farsas.

Popularity: 59% [?]

Posted in | Tagged , , | 7 Responses

Campus for Finance: finansų krizės pasekmės

By Aurimas on Sausis 19, 2009

Jei konferencijoje „Campus for Finance” visi kalbėtojai daugmaž sutarė, kodėl įvyko finansų krizė, tai kalbėdami apie jos padarinius bei būsimus pasikeitimus finansų sektoriuje kiekvienas akcentavo vis kitus dalykus. Tad jei pirmasis įrašas buvo apie krizės priežastis, antrasis – apie jos pasekmes.

Turbūt vienintelis dalykas, dėl ko profesionalai sutarė (na, ir kas jau yra beveik faktas) – tai jau netik finansų krizė, tai jau liečia ir tikrąją ekonomiką.  Tačiau prognozės, kada blogiausia bus praeityje išsiskyrė – vieni sakė, kad jau 2009 pabaigoje galima laukti pagerėjimo , kiti sakė – gal dar anksčiau, vos tik investuotojai atgaus pasitikėjimą vieni kitais, ir vėl plūstels į rinkas, treti, kaip pvz Boston Consulting Group CEO, sakė – čia prireiks ne 2, o minimum 5 metų, kol viskas sugrįš į savo vietas.

Pačiame bankų sektoriuje artimiausiu metu dar nieko gero nežadama. Pirma, tai ne visi nuostoliai jau nurašyti, nes dar dabar nėra aišku, kiek verti kai kurie instrumentai. Tad 700 JAV milijardų, skirtų gelbėti rinkas gali būti ir ne pabaiga. Kaip pastarųjų dienų naujienos parodė, dar ne visi bankai surankiojo visus galus – penktadienį pagalbos paprašė Bank of America, kuris iki tol buvo tas bankas, kuris galėjo sau leisti gelbėti kitus, nuostolius gerokai padidino Deutsche Bank. Dėl šitų priežasčių tarpbankinė pinigų rinka gali dar ir neatsigauti – kol neaišku, kokią tikimybę bankrutuoti bankas, kuriam tu skolini, tol tu esi labai nelinkęs skolinti. Be to, dauguma bankų stengiasi didintis savo kapitalo rezervus, kurie per paskutinius metus buvo sumažėję iki 4-5% (equity/assets), o dabar ir 13% neatrodo labai daug. Kadangi dabar išleisti naujų akcijų beveik neįmanoma, bankams belieka pardavinėti savo turtą, taip sukuriant dar didesnę pasiūlą rinkose, dėl ko jos krenta dar žemyn. Šis kapitalo auginimo procesas, pasak daugumos, dar turėtų užsitęsti.  Taip pat artimiausiu metu nematysim bankų spekuliacijų savu kapitalu (prop. trading), didesnę konsolidaciją rinkoje, grįžimą prie tradicinių veiklos modelių, ir, galbūt, vadinamųjų „bad banks”  atsiradimą.

Didesnis bankų reguliavimas irgi turbūt laukia priešakyje.  Dauguma pasiūlymų buvo maždaug tokie: skatinti kotracikliškus kapitalo rezervus (t.y. aukštą gerais laikais, ir žemą – blogais laikais), tarptautinį reguliavimą; keisti atlyginimų struktūras, kad šios daugiau dėmesio kreiptų į ilgalaikius rezultatus (t.y. panaikinti option’ų schemas, išmokamoms akcijoms taikyti ilgesnį užšaldymo periodą, naudoti tik kartu ir riziką įvertinančius rodiklius veiklai įvertinti, neapriboti downside’o). Daug kas kalbėjo apie naujus modelius, kurie geriau įvertintų mažai tikėtinų įvykių (vadinamųjų “Black Swans”) riziką, ir bankas žinotų ne tik tai, kas gali įvykti su jo turtu 95% laiko, bet ir tai, kas būna tuose likusiuose 5%, kurie įvertintų likvidumo riziką. Tiesa, Harrison Hong pastebėjimas irgi buvo labai įdomus – pasak jo, naujų reguliavimo taisyklių gal ne tiek ir reikia. Daug svarbiau, kad jau esamų būtų  laikomąsi. Bet paklausius Vokietijos finansinių institucijų reguliuotojo, panašu, kad greičiau jau bus „daugiau, vadinasi, geriau”.

KPMG atliko bankų apklausą, kurioje klausė, kas, pačių bankų nuomone, buvo krizės priežastys, ir kas turėtų ateityje keistis. Populiariausi atsakymai – rizikos valdymo kultūros ir priežiūros trūkumas, neteisingi (arba pagrįsti neteisingom prielaidom) modeliai, visi su rizika susiję dalykai buvo tarp svarbiausių priežasčių, ir jie jau dabar įgauna daug daugiau svarbos, ir būtent šia kryptimi patys bankai dirbs ateityje, kad tokios situacijos nepasikartotų. Tiesa, pati svarbiausia priežastis, pasak bankų, buvo atlyginimai ir sąlygos, kurios leido neatsakingai elgtis. Tačiau jų sąraše dalykų, kurie bus keičiami nėra. Bent jau ne iš bankų pusės.

Galiausiai, keli kalbėtojai pastebėjo, kad valstybių į rinkas pilami pinigai turės neigiamų efektų. Pirma, tai dalinai nacionalizuotiems bankams bus labai sunku išpirkti akcijas iš valstybės – tiesiog artimiausiu metu tam nenusimato geros sąlygos. Tad valstybė greitai savo pinigų neatgaus. Antra, tokia pinių masė nori nenori sukels infliaciją. Nors dabar bijoma defliacijos, ateityje infliacija gali siekti ir 7-8%. Tiesa, taip manė tikrai ne visi. O net jei taip ir nutiktų – bent jau mes tai pripratę ;)

Popularity: 65% [?]

Posted in , | Tagged , , , , , | 6 Responses

Next »
Theme Tweaker by Unreal