Ką tik parašiau trumpą įrašą apie tai, kaip reikia mąstyti, dedant indėlį, ir renkantis jo valiutą. Mano išvedžiojimai, tiesa, nedaug verti, nes pasakyti, ar bus devalvuotas litas – labai sudėtinga. Kaip ekonomistas sakyčiau – ne, tikiuosi, kad ne, ir jei būtų mano valia – stengčiausi nedevalvuoti. Pernelyg jau daug neigiamų efektų. Bet tikimybės, kad taip gali įvykti irgi negalima atmesti. Pamenu, kaip Latvijos centrinio banko vadovas ant mūsų tikrąja to žodžio prasme šaukė, kai kažkas pasakė “bet juk… yra ir teigiamų efektų, right?”. Jis sau gali leisti atmesti visas tikimybes, o aš tuo tarpu greitosiomis pasirašiau keletą formulių, ir paanalizavau, ką iš palūkanų normų skirtumų galima spėti apie Lietuvos bankų požiūrį į devalvaciją, žiūrint į jų siūlomas palūkanas.
Modelis yra supaprastintas iki minimumo, daro prielaidą, kad bankai yra sąžiningi, kad turi vienodus skolinimosi kaštus, kad laiko vienodas maržas, ir kad galioja Fisherio lygybė, kuri sako, kad nesvarbu, kokia valiuta investuoji, grąža skirtingomis valiutomis turėtų būti vienoda, įvertinus valiutų pokyčius. Trumpai tariant, modelio tikslumas – koks 50% :) Tikrai negalima juo remtis darant skaičiavimus, geriausiu atveju, jis gali pasitarnauti lyginant bankų įskaičiuotas tikimybes bei šiaip, duoti šiokį tokį suvokimą apie devalvacijos grėsmę.
Dabar, pirmyn prie lygybės:
(1 + EUR) = (1 + LTL) * (1 - P(D)) + (1 + LTL) * P(D) * (1 / (1 + E))
kur: EUR – indėlių palūkanos eurais, LTL – indėlių palūkanos litais, P(D) – tikimybė, kad įvyks devalvacija, ir E – valiutų kurso pokytis (t.y. devalvacijos dydis).
Kodėl būtent taip? Na, logika paprasta – tikėtina grąža eurais ir tikėtina grąža litais, turėtų būti lygi. Tad kairioji lygybės pusė teparodo grąžą eurais. Dešinioji daro tą patį, tik čia grąžą litais dar reikia paversti į grąžą eurais. Pirmoji dalis (1 + LTL) * (1 - P(D)), suskaičiuoja grąžą eurais, kai kursas nesikeičia, ir padaugina iš tikimybės, kad kursas nesikeis. Antroji (1 + LTL) * P(D) * (1 / (1 + E)), suskaičiuoja grąžą eurais, įvertindama kurso pokytį, ir padaugina iį atitinkamos tikimybės. Elementari statistika sako, kad tų dviejų skaičių suma – tai tikėtina grąža eurais. Paprasta :)
Vienintelė problema su šita lygybe yra ta, kad turiu du nežinomuosius – tikimybę, kad įvyks devalvacija, ir jos galimą dydį. Teoriškai, galima būtų išskaičiuoti tą “teisingąjį” devalvacijos dydį, pasinaudojant kad ir efektyviu lito kursu, tačiau aš šį kartą tepanaudosiu du skaičius: 15% ir 25%. Pirmasis – labai realus, antrasis būtų kiek skausmingas, bet irgi įmanomas.
Taigi dabar kiek algebros, ir pasiverčiu savo lygybę į patogų formatą:
P(D) = (EUR - LTL) / ((1 + LTL) * (1/(1+E) - 1))
Iš didžiųjų Lietuvos bankų susirinkau duomenis apie terminuotų indėlių palūkanas (12 mėn, be jokių pribumbasų), ir gavau štai ką (surikiuota tikimybės mažėjimo tvarka):
Palūkanos, su kuriomis dirbau:
| Bankas | Palukanos litais | Palukanos eurais |
| DnBNord | 0.0805 | 0.0275 |
| Swedbank | 0.0795 | 0.0425 |
| SEB | 0.081 | 0.0395 |
| Danske | 0.085 | 0.042 |
| Snoras | 0.1 | 0.09 |
| Ūkio | 0.1 | 0.08 |
| Šiaulių | 0.1 | 0.077 |
| Nordea | 0.1 | 0.03 |
| Devalvacijos dydis | 25% | 15% |
| Nordea | 31.8% | 48.8% |
| DnBNord | 24.5% | 37.6% |
| Danske | 19.8% | 30.4% |
| SEB | 19.2% | 29.4% |
| Swedbank | 17.1% | 26.3% |
| Siauliu | 10.5% | 16.0% |
| Ukio | 9.1% | 13.9% |
| Snoras | 4.5% | 7.0% |
Rezultatai gan įdomūs, ypač jų svyravimas – nuo beveik 50% iki nepilnų 5% tikimybės. Dar įdomiau tai, kad pvz. Snoras, kurio pagrindiniai klientai – privatūs asmenys, atrodo, visiškai nesirūpina devalvacijos tikimybe. O didieji du bankai – Swedbank ir SEB, atrodo, tam duoda galimybę 1 iš 5. Na, bet ką aš čia šneku. Kaip ir sakiau – skaičiai negali čia per daug pasakyti. Pernelyg paprasta analizė. Bet jei kam norėjosi nusiraminti – 50% nesiekia nė vienas bankas. Tuo metu Latvijoje, kur 15% palūkanas gauti jau gan lengva, norint galima rasti ir 70% devalvacijos tikimybę ;)
P.S. iš tikrųjų, gerokai tikslesnė analizė pavyktų su paskolų palūkanom, nes ten bankai turbūt labiau yra susirūpinę devalvacijos galimybe. Tačiau paskolų palūkanos nėra prieinamos….
Tu ką irgi MIF’e kokius FDM ar Ekonometrija mokinais? :D ne kiekvienas yra girdejes tokius žodžius kaip fisherio lygybė :) na čia tik teorija, kuri ir tai yra beveik netiksli. rask tu rinkoj toki laikotarpi kada VILIBOR, EURIBOR ir LIBOR USD buvo lygūs jei juos visus išreikštume viena valiuta. nėra taip, nebent rinka užmigus – viskas veikia, viskas puiku, viskas idealu, niekam nieko nereikia. o krizės laikotarpiu čia iš viso nesąmonė. yra dabar toks dalykas kaip bazinė palūkanų norma, ji būtų lygi visur jei ekonomika visur veiktų vienodai. bet kaip matom, štatuose bazinė norma arti nulio, europoj 2,5, anglijoj 1,5. kad ir kaip vienodintum jas pagal valiutas – nesuvienodinsi ;)
USD/EUR/GBP palūkanos gali skirtis dėl to, kad ten ne fiksuoti valiutų kursai, right? Tose šalyse (regionuose) palūkanas valdo centrinis bankas, tai lygybė (teoriškai) persikelia į tikėtinus (?) (expected) valiutų kursus. Tad suvienodinti galima būtų, gal ne per daug tiksliai, bet vis vien.
Lietuvoje niekas palūkanų nereguliuoja, turim surištą valiutą, todėl palūkanos kaip ir turėtų būti abiem valiutom lygios, nebent irgi yra tikimąsis valiutų kurso pokytis ;)
True, šitie skaičiai tikrai ne per daug atspindi, bet palyginti tarp bankų – gan įdomu.
P.S. o mokaus nei FDM, nei Ekonometrijoj, o SSE – Rygoj (kur, tarp visų dalykų turim ir nemažai finansų).
Smulkus patikslinimas – tikimybė, „kad įvyks devalvacija“ yra nelabai tikimybių teorijos dalis. Tavo skaičiavimais tai tikimybė, „kad įvyks devalvacija per artėjančius 12 mėnesių“.
Taip elementaru ir paprasta, bet man niekad nešovė galvon paskaičiuoti pačiam. Šaunuolis, Aurimai!
pasikartosiu, bet čia tik teorija iš finansų vadovėlių. realiai tokių lygybių niekas nesvartsto ir taip palūkanų nelygina. apie tokią teoriją pirmą ir paskutinį kartą išgirdau paskaitų metu, ir dabar Tavo bloge :) niekas – nei bankai nei rinka nesitiki kad vilibor turi but lygus euribor, tad tokie skaičiavimai tik teoriniai, anyway idomus :)
Mr-Script, tai ne apie finansų teorijas, tai apie žaidimų teoriją ir Expected Return.
tik pensininkams ir bailiams neduokite skaityti šito. nesupras, o pamanys – ateina paskutinioji…
o man patiko supaprastinti teorijų, kurių mokytis neketinu, aiškinimai :)
@denis vistiek teorija. pabandyk dabar rinkos pritaikyt kokia nors teorija :) nu neimanoma. jokiuose vadoveliuose nera aprasyta tai kas vyksta dabar. jokie ekonominiai modeliai jau nebetinka.
Mr-Script, būtent! Aš ir pabrėžiu skirtumą tarp ekonomikos/finansų teorijų, kurios nuolat neveikia ir tikimybių/lošimų teorijų, kurios negali neveikti, jos aprašo griežtus dėsnius.
Jeigu yra 30% tikimybė, kad gausi litą, ir 70%, kad gausi du – tai tikėtina grąža yra 1,70 Lt. Jeigu „teorija“ suklysta, tai tereiškia, kad blogai parinkai tikimybes.
Labai idomu, pati taip palyginti nebuvau sugalvojus.
Tik vienas pasvarstymas: Latvija jau uzsitikrinus TVF parama, ko pasekme – jokios devalvacijos (tiesa, neatsimenu, kokia forma tai buvo ivardyta susitarime), uztat keistai atrodo latvijos banku estimatinta 70 proc. devalvacijos tikimybe.
Neissipleciant – gal cia vis delto ne devalvacijos tikimybe, o likvidumas ir infliacija vaidina pagrindine role? Be abejo, tokie papildomi vertinimai gerokai prasilenkia su fisherio apibrezimais, bet visi, manau, matome, kad pastaruoju metu ekonomikos teorijai atejo sudetingi laikai… :)
Milda,
Infliacija neturi mums įtakos, kol mūsų valiuta pririšta. Mes vertiname ne atskirai litus, o skirtumą (santykį) tarp litų ir eurų. O jų perkamoji gali vienoda, kol kursas pririštas, t.y. neįvyksta devalvacija.
Likvidumas gi irgi menka problema. Lietuvos Bankas, jei aš neklystu, pasižada visada pateikti reikalingus kiekius eurų ar litų, kad patenkintų valiutos keitimo paklausą. Jam nesugebėjus susidoroti su srautu, kaip tik ir gręsia devalvacija.
Tokiu būdu abu tavo „kiti veiksniai“ iš tiesų yra griežtai surišti su devalvacija ir jų rizika įeina į devalvacijos riziką.
Beje, ką tik pagalvojau – gal derėtų aiškiai užrašyti, kad lentelė nereiškia, kad Nordea tikisi 25% devalvacijos su tikimybe 31,8%, o 15% devalvacijos – su 48,8% tikimybe, mat antrame skaičiuje jau yra pirmas.
T.y. tikimybė reiškia „bankas tikisi, kad litas nuvertės tiek (15, 25) procentų *arba daugiau* per artėjančius 12 mėnesių“.
Patikrinti tai labai lengva – tereikia suskaičiuoti tikimybę, kai devalvacijos „dydis“ – 0%. Gausime tikimybę 100%.
Ir dar pagalvojau – galbūt nedera vadinti šių dviejų dalykų – „dviem nežinomaisiais“. Gal ir teisinga, tačiau mano nuomone, čia labiau tiktų išsireiškimas „parametrinė lygtis su vienu nežinomuoju ir vienu parametru“. Devalvacijos dydis nėra nežinomasis – jis yra parametras.
Kodėl? Nes bankų lūkesčius devalvacijos klausimų (tikimybę) mes galime apskaičiuoti, t.y. tai – nežinomasis.
O devalvacijos dydis velnias žino, nuo ko priklauso, jis neapskaičiuojamas. Jis – parametras.
Bet Jūs nesuprantant, kad darot vieną labai didelę ir nelabai tikslią prielaidą – tai nėra bankų devalvacijos lūkesčiai. Na galima čia išvedžioti visaip, kad netiesiogiai neva taip ir yra, bet ištikrųjų nėra. Palūkanos tiesiog atspinti banko pinigų poreikį. Jei pritrūks pinigų visi bankai tai tikrai nereiškia kad valiuta bus devalvuota. ne nuo banku cia viskas priklauso. Labai jau supaprastintai supratant tą devalvaciją.
Be abejo.
Tiesiog aš, pavyzdžiui, gyvenime naudojuosi paprastai taisyklė:
Return = Risk
Todėl darau atitinkamas išvadas ir šiuo atveju. Jei saugoti litus yra pavojingiau, nei eurus, tai yra tikimybė, kad litas grius. Kuo pavojingiau laikyti, tuo didesnė tikimybė, kad grius.
Kadangi bankai tuo užsiima, jų skaičiai turi atspindėti (grubiai) mano indėlių riziką. Iš to galima daryti išvadas apie bendrą valiutos riziką, bankų nuomone.
Be abejo tai yra supaprastina, bet, sutikime, jei bankai manytų, kad 50% devalvacijos tikimybė – 90%, tai palūkanos litais būtų virš 30%, 40%.
Right, gerai jūs čia prikomentavot :)
Pora pastebėjimų:
Mr Script, bankų pinigų poreikį atspindi augančios palūkanos iš principo, bet ne didėjantis skirtumas tarp palūkanų skirtingomis valiutomis. Bankas visad gali pasiskolinti eurais, ir LB išsikeisti juos į litus, tad kokio velnio jam reiktų kelti tik litų palūkanas?
Lygiai tuo pačiu principu gali paaiškinti, kodėl skiriasi USD ir EUR palūkanų normos – matyt, tikimasi euro nuvertėjimo. That’s basics – jei tokie mechanizmai neveiktų, investuotojas, turintis mažus ASK/BID spread’us ramiai darytųsi arbitražinius profitus.
Milda (ir Mr. Script) – liquidity yra įdomus variantas :) Bet jis gal labiau tinka paaiškinti EURIBOR ir VILIBOR skirtumus, o ne indėlius – juk indėlių palūkanos taip dažnai nekeičiamos, tad ten gali atsispindėti nebent ilgalaikis nelikvidumas (kas, iš tikrųjų, labai realiu su dabartine LT situacija).
Milda x2 – taip, su Latvija įdomu. Bet kaip paaiškinti 25% palūkanas?
Deni – matematika (ir jos terminai) yra gėris :D
Aurimai, o tu tikras kad neina paskolu palukanu niekaip isgaut?! Tiesiog primityviai fiktyviai kreipiantis i bankus (kad ir per manopaskola.lt ar pan) su neva prasymu isduoti paskola, gal butu galima koki paprasta data seta suformuot.. Siek tiek laiko ir pastangu (ir banku teasinimo) ir gal butu dar idomesni rezultatai.
Milda, jokia parama nera beribe – visko cia dar gali buti. Tikint, kad bankai seka kas vyksta saly, lyg ir nematem labai didziulio palukanu vietine valiuta kritimo po TVF pranesimo, taigi kogero taip paprastai devalvacijos rizikos panaikinti negalima..
Jau laukiu kol ponas Rimsevicius numes cia bloge koki demagogini komentara (panasiau i skanduote kogero:) )
Na, su manopaskola.lt nėr taip lengva, manau – jie vis vien turbūt duomenis tikrina, o su mano duomenim – negaučiau niekur paskolos :D Greičiau jau reiktų eiti į Akropolį, ir ten prasinešti pro visus bankus, gal tada pavyktų ką padaryti.
O aš tai dabar jau saugumo laukiu, ką čia Rimševičiaus :D
Kažkada, kai žvalgiausi po bankų indėlių palūkanas, buvo kilusi mintis padaryti tokius skaičiavimus :) Bet patingėjau :D Iš akies nusprendžiau, kad tikimybę gaučiau 10-30%, malonu matyt, kad ne per daug toli nuo teisybės buvau. Nors Nordea tikimybė 15% devalvacijos atrodo žvėriškai.
Dėl saugumo: jei analizė būtų apie latą, jau sėdėtum :) Lietuvoj gal kol kas dar ramiau.
http://vilniaus.diena.lt/dienr.....nga-193652
Atsiprašau, kaip Denis gerai pastebėjo, turėtų būti Nordea tikimybė 15% _ar didesnės_ devalvacijos tikimybė atrodo žvėriškai.
Bankas niekada (? mano zinom niekada…) nesikolina is LB litu ir nekeicia juos i eurus, nebent jau labai rimtos problemos. siaip jis stengiasi pritraukti euru eurais. bent jau swedbank ir Nordea tai tikrai taip daro, manau kiti irgi… maciau keletas banku uz eurus kazkuriuo laiku siule 9% palukanas :) geras arbitrazas sakyciau gaunasi :)
Mr-Script, mano ziniom tai kaip tik priesingai – didieji bankai, jei pvz yra paklausa euru paskolom, skolinas is LB ir vercia juos i eurus. Juk nemaza dalim is to atsiranda ir spaudimas valiutai… [correct me if i'm wrong :) ]
Mr-Script, sakykim, kad tai, ką tu sakai yra tiesa. Kaip manai, kodėl taip tada? Ar tik ne ta pati devalvacijos grėsmė? :)
Puki, vat būtent dėl to, kad atsiranda spaudimas, aš spėčiau, kad bankai bent jau dabar tą nebe labai noriai daro – užtenka to spaudimo ir taip ;)
Sviezias ir gan i tema Gitano Nausedos straipsnis – nors ir gan abstraktus, bet sakyciau padoriai apzvelgiantis situacija kaimynineje salyje:
http://www.delfi.lt/archive/ar.....d=20027149
@pukis. nebent mazieji. didiesiem pigiau pasiskolinti is motininio banko.
@Aurimas taip yra todel kad toks pinigu poreikis vienam ar kitam bankui. as pas, salyginai, dalyvauju sprendziant kokiu pinigu reikia bankui (nustatant palukanu normas) ir ten tikrai maziausiai rupi devalvacija.
[...] ir dar vienas įdomus tekstas apie devalvaciją, kuris buvo paskelbtas praėjusią savaitę ir kuris bent jau man buvo įdomus, nes jis taip pat [...]
taip skaiciuoti devalvacijos tikimybe – tas pats, kas isvedinet trenda:
1,2,3,4,5,6 – ? ?=7
o kai ateina krize pasirodo kad trendas nei 5 nei 10.. o vel grizta i 1
taigi reiktu pabrezti kad tai TIK TEORIJA
nors jei ja netiki – tai naudokis “non deliverable future” ir turesi pinigeliu is valiutu palukanu normu skirtumo
kad ir kokiam menesiui i prieki (kaip bebutu keista, bet tokiam trumpam laikotarpiui palukanu normu skirtumas nerimtas labai..)
Mano nuomone tai čia viskas dėl motininių bankų – visi skandinaviški bankai bando hedge-intis devalvacijos galimybe, nes visas kapitalas eur’ais. O Lietuviški vargšeliai nelabai rūpinasi devalvacija, bet labiau nori prisitraukti šiek tiek likvidumo abiem valiutom.
Snorui reikia daug daug EUR’ų (obligacijų išpirkimui), todėl ir palūkanos nelabai skiriasi. O didiesiems reikia litų, kadangi jomis išduodamos nedidelės vartojamosios paskolos (kitokių dabar bankai nelabai dalina).
@Deja, kad teorija – sutinku. Kad tai tas pats, kaip trendas (arba tiesiog techninė analizė) – ne, nes čia viskas stovi ant supaprastintų fundamentų.
@Vaidotas – tiesa, už tai ir buvo įdomu pamatyti, kurie bankai labiausiai tikimybe rūpinasi (ir atitinkamai labiausiai kelia lito palūkanas). Tik su lietuviškais bankais yra įdomu tai, kad jie viską siūlo ne žemom, o aukštom palūkanom, kas man yra nesuvokiama.. Eurais už 7% tikrai gali bet kur pasiskolinti, kokio velnio siūlyti 9%? Tam, kad susirinkti daugiau klientų? Nebloga rizika, sakyčiau..
aurimai,
ka manai apie nordea zingsni? ju palukanos litais staiga sausio 9d. pramuse bet kokias sveiko proto lubas. tuo tarpu eurais grindis. ar tai reiskia mums euru nereikia, neskit indelius litais. mes juo paturesime euru pavidalu ir grazinsime jums litukus po devalvacijos.
Andriau, nebūtinai jų “požiūris” turi būti toks piktas, bet iš esmės tu teisus. Aš labiau būčiau linkęs sakyti taip – jie labiau įtikėjo devalvacija, ir nusprendė imti jautį už ragų, ir litų palūkanas pakelti kiek įmanoma daugiau, taip susirenkant klientus (o gal tiesiog patenkinant didelį litų trūkūmą banke). Jei neklystu, Latvijoje Nordea palūkanos taip pat yra vienos iš didžiausių, tai čia gali būti tiesiog nurodymas iš motininės Nordea nerizikuoti devalvacijos atveju.
O eurų palūkanos nėra tokios jau ir super mažos, ypač įvertinant tai, kad jei jie jau lošia iš litų, tai kartu turi turėti ir kažkokią žemos rizikos strategiją – pvz. užsidėti didelę maržą eurų indėliams (t.y. sumažinti palūkanas).
aurimai,
toks labai staigiai tas itikejimas ivyko. del litu trukumo sunku butu patiketi, nes zinant nordea padeti be problemu pasiskolintu ir tikrai ne uz LTL 12m 11,20% (EUR 12m 2,80%). pastaraisiai menesiai migracija pas juos eurine buvo nemaza (del indeliu draudimo tikrais eurais, o ne butaforiniais), bet perspjauti net beprotiskas kredito unijas su litu palukanomis… labai drastiska
nordea latvija: LVL 12m 10,20% vs EUR 12m 3,95%. tai negi skaiciukai sakytu, kad litukui kur kas blogiau nei latui? ar cia scenarijus toks… TVF del svedu motineliu spaudimo sutiko nedevalvuoti lato ir tai pirmas ir vienintelis toks kartas. o litukai spaudima atlaikys dar kelis menesius ir kai pasirodys, kad krizes planas neveikia (netikiu, kad veiks)… nordea tures pritrauktu per tuos kelis menesius isipareigojimu litais, nors litu jau senai pas juos nebus.
Andriau, arba tai yra ju spekuliacija, kuria ir siekiama devalvuoti lita.
Įsiterpsiu į diskusiją ir paklausiu profesionalų.
Ar argtumentas , kad , kadangi valstybės skola yra eurais(apibendrintai), tai devalvavus litą, bus žymiai sunkiau tą skolą atiduoti, nes ta skola padidės, ar toks argumentas yra teisingas? Man , gi, logiskai taip nesusidėlioja.
Man rodos, kad toks argumentas naudojamas tik “masėms” nuraminti.
Na, jei ta skola tikrai eurais, tai taip – tai tiesa. Juk valstybės pajamos – litais, o devalvavus litą reiktų daugiau litų vienam eurui padengti, todėl skola (litais) išaugtų. Tik, nemanau, kad tai turėtų būti didelis argumentas – valstybė tikrai neatsirastų prie bankroto lygio, tad vien dėl to nuo devalvacijos atsikabinėti nereiktų. (aišku, kai kalbama apie identišką gyventojų situaciją, į tai jau reiktų atsižvelgti)
Bet skola yra is uzsienio ir yra eurais, tai atiduoti juos reikia eurais, o ju galima gauti tik! tam paciam uzsieniui ka nors pardavus ar isvaziavus ten dirbti ir gryzus su svetimais pinigais, na, dar skolintis. O jei sakote, kad reiks daugiau litu surikti kaip mokescius, devalvavus , tarkim 50% , vietoje 2 litu mokesciu , reiks atiduoti 3Lt.
Na ne – juk valstybė niekur neišvažiuos :) Eurų visada galima gauti išsikeitus litus į juos, ir būtent tai valstybė ir daro, kai reikia grąžinti skolas (jei tuo metu neturi rezervo eurais). O mokesčiai taip tikrai nepakils – nors iš principo skola ir padidėtų 50%, per mokesčius tikrai neturėtų būti bandoma atgauti prarastos vertės, nes tai visiškai užmuštų jau devalvacijos prispaustus gyventojus.
Turiu pasiulyma, pabandykit sudelioti kaip atrodo banku uzdarbis, siuo metu kai Vilibor “musa rekordus”. Aurmai, cia analizavai banku “kastu” aspekta, paanalizuok banko “pajamu” aspekta. Turetu patikt :)
Bankai daro kainas tokias, kad jiems nebūtų didelio skirtumo ar klientas ima paskolą EUR ar LTL taip pat ir su indėliais atsitikus devalvacijai. Klientui realiai irgi nebus jokio skirtumo (bent pradžioj), nes palūkanos litais didelės už paskolas ir indėlius, o palūkanos už paskolas ir indėlius mažos… Sąlyginai… Yra bankų kur už indėlius EUR moka tokias pat palūkanas kaip ir litais. Bet neaišku, kiek jie laikysis. Kiečiausias bajeris yra su Snoro banku. Jų pačių obligacijas antrinėje rinkoje dabar galima pirkti ilgesniam nei 1,5 metų laikotarpiui su 70 proc. metiniu pajamingumų. Jei dedat indėlį sSnore gal geriau pirkit obligacijas? Kas kad nedrausta valstybės… Bet gal ištemps dar 1,5 metų….
http://www.mr-script.name/mano.....sime-lito/
na tai koks cia Nordea zaidimas?
Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanos (VILIBOR) sumažėjo, kai iš Lietuvos bankų, pagal kurių duomenis yra sudaromas VILIBOR, sąrašo buvo pašalintas vienas bankas, Lietuvos banko vadovą Reinoldijų Šarkiną cituoja Alfa.lt.
Anot portalo, bankas, kuris nurodė “gana aukštas savo tarpbankinių paskolų palūkanas, tačiau pats tokių paskolų niekam neteikė”, yra “Nordea”. Bankas komentarų nepateikė.
Šių metų sausio 8 dieną 6 mėn. VILIBOR buvo 10,03%. Kitą dieną, pakoregavus bankų sąrašą, jis jau nukrito 1,30 procentinio punkto, iki 8,7%.
šiaip radau pasisakymą, kad “ES narių, dalyvaujančių ERM II, valiutoms leidžiama svyruoti euro atžvilgiu 15 proc. ribose (Lietuvos atveju aukščiausia galima riba – 3,97072 lito, žemiausia – 2,93488 lito už eurą). Tačiau Lietuva prieš susiejant eura su litu vienašališkai įsipareigojo išlaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir lito bei euro kursą be jokio svyravimo..
Tai mano manymu devalvacija didesne kaip 15 % negali but.
mielieji zinovai, labai reikia nuomones apie dolerio ir euro kursu ateiti. Padiskutuokite, a
xx, prognozuoti valiutų kursus – tai prognozuoti orą. Mitų daug, o ekspertų gal 10. Bent jau aš tikrai to nesiimsiu daryti – trumpiems laikotarpiams tai daryti sunku, ilgesniems – realiai, neįmanoma (ypač atsižvelgiant į tai, kas dabar pasaulyje vyksta, ir kaip niekas nėra aišku). Ieškok info pasaulinio lygio šaltiniuose, niekas Lietuvoje tau gerai į šitą klausimą neatsakys.
Aurimai, tai siek tiek blogiau uz neatspeta ora – mano paskola doleriais… regis, tuoj verksiu, reikia kokio nors placebo.
Na, turbūt niekuo negaliu padėti.. Viskas priklauso, ar JAV ekonomika atsigaus greičiau nei Europos – jei taip, tada doleris toliau gali stiprėti. Bet jei nepavyks, tada bus metama dar daugiau pinigų į katilą, ir doleris gali kristi.. Bet kuriuo atveju – galbūt užtenka rizikuoti, ir laikas pasikeisti paskolą į eurus/litus? Žinau, kad skaudu ir sunku, bet jei jauti, kad rizikos nebegalėsi pakelti, gal geriau fiksuoti dabartinį kursą, ir peršokti į eurus. Juolab, kad tiesiog užmetus akį į EUR ir USD palūkanų skirtumus (pvz. terminuotų indėlių Swedbank) matosi, kad jie tikisi, kad doleris ir toliau stiprės (palūkanos už jį mažesnės)
na visa ka jus aptarinejate gana idomu, ypac siuo laikotarpiu.tik stai turiu viena komentara ir kaip klausima. Lito devalvacija.kiek teko paskaitineti nuomoniu, jog jei devalvacija visgi ivyks daugelis turi savo nuomone jog atsigavimas gali buti greitesnis nei verzentis dirzus ir laukiant geresniu laiku.vienu ar kitu atzvilgiu nekas. jei mes devalvuosime lita i gatves iseis daugiau pilieciu, kadangi kaip ir patys zinome siuo metu beveik nera imoniu kurios nebutu pasemusios paskolu is banku eurais. tad devalvavus lita imones liks nebemokios.na o kaip suprantame kuo daugiau imoniu skelbia bankrota tuo maziau pinigu surenkama i biudzeta kaip ir is paciu pilieciu, plius jiems dar reikia moketi ir bedarbio pasalpas tam tikra laikotarpi.na ar nebus ir mums vadinamasis salies bankrotas.ir visgi kaip jus manote kokia butu iseitis prieinamiausia
Aurimai. “užmetus akį į EUR ir USD palūkanų skirtumus (pvz. terminuotų indėlių Swedbank) matosi, kad jie tikisi, kad doleris ir toliau stiprės (palūkanos už jį mažesnės)”.
Argi palūkanos už indėlius priklauso nuo banko tikėjimo, kad valiuta stiprės? Jei gerai pamenu,dolerinės palūkanos jau bile kiek metų mažesnės nei eurinės.
Jurki, teoriškai, taip, palūkanų skirtumai turėtų būti susijusios su tikėtinais kurso pokyčiais (visiškai nesvarbu, ar tai natūralūs pokyčiai, kaip USD/EUR, ar devalvacija, kaip LTL/EUR). Žinant, kad doleris krito per paskutinius kelis metus, iš tikrųjų yra keistoka, kad palūkanos doleriais yra mažesnės. Realiai, tai turi būti susiję su banko mokamomis palūkanomis besiskolinant pinigus (t.y. jie gali gauti dolerių pigiau nei eurų). Bet normaliam, priėjimą prie skolinimosi turinčiam bankui, pagrindinis kriterijus turėtų būti valiutos kurso svyravimai (aišku, neskaitant banko reikmių ir politikos).
paskaicius Jusu komentarus pasidare labai idomu. Tiesiog norejau paklausti, gal turit kokios daugiau medziagos apie devalvacija, butu idomu placiau apie tai paskaitineti :)
jei galite imeskite i el.pasta lina.linutux@gmail.com
Yra netgi primityvus budas nustatyti, kada bankai planuoja, kad ivyks devalvacija. 2008m. gale uz 6 menesiu indeli SEB duodavo apytiksliai 8%. Uz 5 menesiu indeli duodavo kone perpus mazesnes palukanas. Uz metu indeli duodavo irgi apie 8%.
Dabar kaikuriuose bankuose irgi islikusios panasios tendencijos.
Kodel nebus devalvuotas litas. Kreipiuosi i visus kas cia skaito. Turite seima, vaiku? Pats irgi manau nesinaudojate vien tik LT gamybos prekemis? Dabar isivaizduokite save kailyje to, kuris isdristu pateikti toki pasiulyma kazkokiame oficialiame lygyje. Cha, uzburtas ratas, ogi Jus gaunate valdiska alga! Atimti is dukros senai pazadeda nauja Samsung su 5mpix camera? Paprasta, a? Gaila siaip jau simpatisko dedules Sarkino, asocijuosis su paskutine neisnaudota galimybe isgelbeti tai kas kazkada vadinosi “Lietuva”. History foreseeing boy 2009-11-25.